Kiek veikia?

 

 

kokia galėtų būti universitetam kokia autoriaus 1952 metais išleista apie Romos istorijų knyga paskirta šita istorija studentam aukštojoje mokytis lietuvių kalboje

 

Maškinas N.A. - Senovės Romos istorija
1952, Lietuvių kalba, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 678 p., Koks požiūris į Diktatūros ir teroro veiksminguma. Kokiam laikotarpiui

       N. A. Maškino vadovėlyje „Senovės Romos istorija“ (1952 m. lietuviškas leidimas) diktatūros ir teroro veiksmingumas vertinamas per tarybinės marksistinės istoriografijos prizmę – kaip trumpalaikė, bet istoriškai pasmerkta vergvaldžių klasės priemonė, nepajėgi sustabdyti giluminių visuomenės krizių.
Ši problema knygoje labiausiai nagrinėjama vėlyvosios Romos Respublikos krizei (II a. pr. m. e. pab. – I a. pr. m. e.), kai kilo aštrūs pilietiniai karai, vergų sukilimai ir socialiniai konfliktai.

Pagrindiniai N. A. Maškino požiūrio aspektai

• Diktatūra kaip vergvaldžių savigynos įrankis. Autorius pabrėžia, kad respublikos žlugimo laikotarpiu diktatūra (ypač Lucijaus Kornelijaus Sulos ir Gajaus Julijaus Cezario) atsirado ne dėl atsitiktinių asmenybių ambicijų, o dėl būtinybės suvaldyti vergų sukilimus (pvz., Spartako) bei patenkinti armijos ir valdančiosios klasės poreikius.
• Teroro (proskripcijų) ribotas veiksmingumas. Nagrinėdamas Sulos diktatūrą (82–79 m. pr. m. e.) ir jo įvestas proskripcijas (masines politinių priešų žudynes ir turto konfiskavimą), Maškinas teigia, kad teroras duoda tik laikiną politinį efektą. Fiziškai sunaikinus oponentus (populiarus), optimatų valdžia buvo atkurta tik trumpam, nes nebuvo pašalintos tikrosios ekonominės ir socialinės krizės priežastys.
• Respublikos formos nepajėgumas. Knygoje akcentuojama, kad tradicinė senato respublika nebegalėjo valdyti išsiplėtusios imperijos ir suvaldyti klasių kovos. Todėl net ir griežčiausios teroro priemonės negalėjo išgelbėti senosios santvarkos – jos tik pagreitino perėjimą prie atviros karinės diktatūros ir monarchijos (principato).
• Skirtumas tarp Sulos ir Cezario metodų. Maškinas išskiria, kad Sula rėmėsi atviru aristokratiniu teroru, o Cezaris – lankstesne politika (malonės teikimu priešams, socialinėmis reformomis), tačiau abiejų valdymas vertinamas kaip karinės diktatūros formos, kurios paruošė dirvą Romos imperijos sukūrimui.

Nagrinėjamas laikotarpis

Nors ankstyvosios diktatūros institutas (kaip laikina 6 mėnesių magistratūra karo atveju) minimas aprašant V–III a. pr. m. e., diktatūros ir teroro veiksmingumo problema knygoje iš esmės analizuojama šiam laikotarpiui:
• Vėlyvosios Respublikos pilietinių karų epocha (133–30 m. pr. m. e.): Nuo brolių Grachų reformų ir žūties, per Marijaus ir Sulos kovas, Antrąjį triumviratą (kuris taip pat naudojo proskripcijų terorą) iki Oktaviano (Augusto) pergalės ir principato įsigalėjimo.
• Imperijos (principato ir dominato) laikotarpis (I–V a.): Vėlesniuose skyriuose autorius taip pat parodo, kad imperatorių (pvz., Tiberijaus, Nerono, Domiciano) taikytas teroras prieš senatorius ir krikščionis taip pat neapsaugojo vergovinės santvarkos nuo nuosmukio ir galutinio žlugimo.
DI atsakymuose gali būti klaidų. Sužinokite daugiau

 

 

 

1952 metais lietuvių kalba išleistas aukštųjų mokyklų vadovėlis yra rusų istoriko Nikolajaus Maškino knyga „Senovės Romos istorija“. Knyga buvo skirta valstybinių universitetų ir pedagoginių institutų istorijos fakultetų studentams. [1, 2]

Pagrindiniai knygos duomenys

• Autorius. Nikolajus Maškinas (N. A. Maškinas), žymus rusų antikos istorikas ir Maskvos valstybinio universiteto profesorius.
• Pavadinimas. „Senovės Romos istorija: vadovėlis valstybinių universitetų ir pedagoginių institutų istorijos fakultetams“.
• Leidimo metai ir leidykla. Išleista 1952 metais Vilniuje, Valstybinės politinės ir mokslinės literatūros leidyklos.
• Vertėja. Knygą į lietuvių kalbą išvertė E. Kavoliūnienė.
• Apimtis. Knygą sudaro 678 puslapiai su iliustracijomis ir žemėlapiais. [1, 2, 3, 4]

Knygos turinys ir paskirtis

• Istorinis laikotarpis. Vadovėlis apima visą Senovės Romos raidą nuo VIII a. pr. Kr. iki V a. po Kr., įskaitant karalystės, respublikos ir imperijos laikotarpius. [1, 2]
• Nagrinėjamos temos. Knygoje detaliai aptariama Romos politika, socialinė santvarka, karai, religija, kasdienis gyvenimas, kultūra ir menai. [1]
• Ideologinis kontekstas. Kadangi originalus veikalas buvo parašytas 1947 metais Sovietų Sąjungoje, istorija jame dėstoma per marksistinę prizmę, akcentuojant vergovinės visuomenės raidą ir klasių kovą. [1, 2]

Šio leidinio egzempliorių šiandien galima rasti Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekose arba įsigyti antikvariatuose bei naudotų knygų platformose, pavyzdžiui, Sena.lt. [1]

 

DI atsakymuose gali būti klaidų. Sužinokite daugiau

puslapiai

„Senovės Romos istorija“

1952

       Knyga „Senovės Romos istorija“ (rusų k. „Istorija drevnego Rima“, 1947 m.), išleista lietuvių kalba 1952 m. (taip pat kartota 1955 m.), yra žinomas rusų istoriko Nikolajaus Maškino (Nikolaj Maškin) veikalas.

Pagrindiniai faktai apie leidinį:

• Autorius: Nikolajus Maškinas (N. A. Maškin)
• Išleidimo metai lietuvių kalba: 1952 m. (leidykla: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla)
• Apimtis: 678 puslapiai (su iliustracijomis ir žemėlapiais)
• Turinys: Apima laikotarpį nuo VIII a. pr. m. e. iki V m. e. amžiaus – nagrinėja senovės Romos politiką, visuomeninę santvarką, religiją, valdovus bei antikines vergovines visuones.
Šią knygą galima rasti naudotų knygų platformose arba pasidomėti jos egzemplioriais per Visuotinę lietuvių enciklopediją.
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Nikolaj Maškin - Visuotinė lietuvių enciklopedija
... Senovės Romos istorija (Istorija drevnego Rima 1947; lietuvių kalba 1952, 1955). T. p. tyrinėjo senovės Romos provincijų (daugiausia Afrikos) istoriją. Kiti...
knygavisiems.lt
Maškinas N.A. - Senovės Romos istorija
1952, Lietuvių kalba, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 678 p., iliustr., žemėlapiai, k.v.. Būklė: Gera. Gera.
NaudotosKnygos.lt
Senovės Romos istorija - N. A. Maškinas - NaudotosKnygos.lt
Autorius: N. A. Maškinas. ISBN kodas: 1952. Išleidimo metai: 1952. Puslapių ... Senovės Romos istorija sudaro dalį antikinių vergovinių visuomenių ...
SENA.LT
Senovės Romos istorija - N.A. Maškinas, knyga - SENA.LT
1952. Būklė: Gera. Aprašymas. Knyga gerame stovyje. Virš 600 psl. apima laikotarpį nuo VIII amžiaus p.m.e. iki V m.e. amžiaus - politika, religija, valdovai ...
DI atsakymuose gali būti klaidų. Sužinokite daugiau

 

Sena: Suteik daiktams naują gyvenimąPrisijungtiPradinisKnygosIstorijaSenovės Romos istorijaSenovės Romos istorija - N.A. Maškinas, knyga 2Senovės Romos istorija - N.A. Maškinas, knyga 3Senovės Romos istorija - N.A. Maškinas, knyga 4Senovės Romos istorija - N.A. Maškinas, knyga 5Senovės Romos istorija - N.A. Maškinas, knyga 6Senovės Romos istorijaN.A. MaškinasPrekė yra parduotaISBN kodas:UDK 94(37)(075.8)Leidėjas:Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidyklaLeidimo metai:1952Viršelis:Kietas viršelisPuslapių skaičius:678Būklė:GeraAprašymasŽymaus sovietinio rusų istoriko, profesoriaus Nikolajaus Maškino (1900-1950) vadovėlis „Senovės Romos istorija“ yra klasikinis veikalas, nuosekliai atskleidžiantis Romos - miesto, karalystės, respublikos, imperijos raidą istorijos eigoje, skiria didelį dėmesį politiniam, socialiniam-ekonominiam ir kultūriniam aspektams. Autorius glaudžiai susieja antikinę kultūrą su visuomene, pažymi Romos svarbą žmonijos istorijai, tyrinėja krikščionybės kilmę ir jos virtimą pasauline religija.Knyga pirmą kartą buvo išleista 1947 m. ir nuo to laiko buvo ne kartą perspausdinta ir išversta į daugelį kalbų. Nepaisant naujų tyrimų veikalas iki šiol išlaikė savo aktualumą dėl gilaus temos išmanymo ir aiškaus dėstymo. Leidinyje pateikiama klasikinė bibliografija skirta Senovės Romos istorijai. Vadovėlis skirtas istorijos, kultūros ir filologijos specialybių studentams ir dėstytojams, taip pat visiems, besidomintiems antikos pasaulio istorija.Senovės Romos istorija : vadovėlis valstybinių universitetų ir pedagoginių institutų istorijos fakultetams. Parengtas: N. A. Maškinas, TSRS Mokslų akademijos Istorijos institutas ir M.V. Lomonosovo vardo Maskvos valstybinio universiteto Senovės pasaulio istorijos katedra.Kieti viršeliai, 678 p. Vertė E. Kavoliūnienė. Juodai-baltos iliustracijos. Pirmas leidimas. 3000 egz.#Maškinas#Senovės Romos Istorija#Senovės Romos Menas#Romos Imperatorius#Romos Imperija#Romėnų Atmintis#Paskutinieji Romėnai#Romėnų Skulptūros#Romėnų Mitologija#Romėnų Teatras#Romėnų Imperija#Romėniškasis Laikotarpis#Romėnų Privatinė Teisė#Romėnų Teisė#Romėnų#Romėnai#Antika#Antikos Filosofija#Antikinis#Antikinė#Senovės Rytų Istorija#Senovės Kultūros#Romos Vergai#Romos Žlugimas#Romos Menas#Romos IstorijaMažiauDigital Matter iconKitos pardavėjo prekėsŽiūrėti visas (492)User denasdenas(346)492 prekiųBriulovas0Vladimiras PorudominskisBriulovas1 €Einu į Nepalą0Vytautas NarvilasEinu į Nepalą0.99 €Šimtas laipsnių0Angelina ZalatorienėŠimtas laipsnių1.99 €Kitos autoriaus knygosŽiūrėti visas (5)Senovės Romos istorija1N.A. MaškinasSenovės Romos istorija9 €Senovės Romos istorija1N.A. MaškinasSenovės Romos istorija45 €Senovės Romos istorija4N.A. MaškinasSenovės Romos istorija12 €Senovės Romos istorija5N.A. MaškinasSenovės Romos istorija28 €Senovės Romos istorija3N.A. MaškinasSenovės Romos istorija3.99 €Panašios prekėsŽiūrėti visas (27500)Aleksandras Humboldtas (1769 - 1859): Pranešimų rinkinys1Autorių KolektyvasAleksandras Humboldtas (1769 - 1859): Pranešimų rinkinys2 €Afalinų grota0Pavelas MiskoAfalinų grota1 €Lietuvio kario žirgas0R. Volkaitė-KulikauskienėLietuvio kario žirgas24 €Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje-33%su koduSENA332Vytautas ŠilasMažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje1.34 €2 €Lietuvos istorija4Šležas P. Malinauskas Ig.Lietuvos istorija15 €Garšvių knygnešių draugija0Antanas TylaGaršvių knygnešių draugija8 €The Battle of Grünwald-10%su koduSENA100Mečislovas JučasThe Battle of Grünwald7.20 €8 €Reikėjo mūsų kančių-8%su koduSENA080Kazimieras SkebėraReikėjo mūsų kančių0.91 €0.99 €Suteik daiktams naują gyvenimąSenaApie musTvarumasReklamaKontaktaiSužinok daugiauKaip veikia sena?PatarimaiD.U.K.DAC 7 informacijaPagalbaTaisyklėsPrivatumo politikaPardavimasPirkimasPagalbos centras© UAB „Horizontal media“

Ką du kaip buvo sutrumpinimas kalinimo Stalino lageriuose? už išdirbiau kakės premijos būdavo interper Kada būdavo zeko lageryje laikas

       Stalino laikų Gulago lageriuose bausmės laiko sutrumpinimas už viršytas darbo normas buvo vadinamas darbo dienų užskaitomis (rus. зачёты рабочих дней).
Žemiau pateikiama išsami informacija apie šią skatinimo sistemą ir kalinių (zekų) kasdienybę.

Bausmės trumpinimo sistema (Užskaitos)

Ši sistema egzistavo ne visą laiką – 1939 m. Lavrentijus Berija ją buvo panaikinęs, tačiau vėliau (ypač po Stalino mirties 1953–1954 m.) ji vėl buvo sugrąžinta.
• Užskaitų principas. Viršijus dienos darbo normą, viena išdirbta diena būdavo užskaitoma kaip dvi ar net trys kalinimo dienos. Pavyzdžiui, 1954 m. įvesta tvarka leido 1 darbo dieną prilyginti 3 bausmės dienoms.
• Apribojimai politiniams kaliniams. Ši lengvata dažniausiai buvo taikoma buitiniams ir kriminaliniams nusikaltėliams. Politiniams kaliniams (nuteistiems pagal garsųjį 58-ąjį straipsnį) užskaitos ilgą laiką apskritai nepriklausė arba buvo taikomos labai retai.

Kitos premijos ir paskatos už išdirbį

Kadangi pinigai zonoje turėjo mažą vertę, pagrindinė premija lageryje buvo išgyvenimui būtini dalykai.
• Papildomas maisto davinys (pajokas). Tai buvo svarbiausia paskata. Neįvykdžius normos, kalinys gaudavo tik minimalų duonos kiekį (vadinamąją „baudos normą“), o viršijus normą 120–150 proc., duonos davinys padidėdavo, kartais būdavo skiriama papildomos košės ar riebalų.
• Geresnės buities sąlygos. Pavyzdingai dirbančioms brigadoms galėjo būti suteikiamos teisės gyventi šiltesniuose barakuose, gauti geresnius drabužius ar batus.
• Pasimatymai ir laiškai. Už gerą darbą kartais leisdavo dažniau rašyti laiškus namo, gauti siuntinius iš artimųjų arba pasimatyti su atvykusiais giminaičiais.
• Piniginės išmokos. Vėlyvuoju stalinizmo laikotarpiu (nuo 1950 m.) kaliniams pradėtas mokėti simbolinis atlyginimas, iš kurio atskaičius išlaikymo išlaidas likdavo nedidelė suma smulkioms prekėms lagerio parduotuvėlėje įsigyti.

Kada būdavo zeko laikas lageryje?

Zeko (kalinio) laikas lageryje nepriklausė jam pačiam – visa para buvo griežtai reglamentuota sargybinių ir administracijos.
• Kėlimasis ir patikrinimai. Diena prasidėdavo labai anksti, dažniausiai 5 valandą ryto. Prieš darbą ir po jo vykdavo ilgai trunkantys kalinių rikiavimai ir skaičiavimai (patikrinimai) šaltyje.
• Darbo laikas. Darbo diena paprastai trukdavo 10–12 valandų, o kartais ir ilgiau. Prie to reikėdavo pridėti kelias valandas kelionei į darbo objektą ir atgal pėsčiomis.
• Laisvas laikas. Laisvo laiko kalinys beveik neturėjo. Po darbo ir vakarinio patikrinimo likdavo tik apie 1–2 valandos iki komandos „gulti“ (apie 22–23 val.). Per tą laiką reikėdavo spėti pavalgyti, išsidžiovinti šlapius drabužius ir batus. Poilsio dienos (sekmadieniai) dažnai būdavo atšaukiamos dėl „gamybinių planų“ arba skiriamos barakų tvarkymui ir higienai (pirčiai).
DI atsakymuose gali būti klaidų. Sužinokite daugiau

Sviekas po Utenio;Matai ne visai vergovine po pernykščios bendruomeninės buvo Gulage. Bet kažkas tai iš Kolonų būvį. Aišku reakcine tvarką. Bet jau lengvinančių aplinkybių iš Marksizmo Leninizmo (Nors dėl pastarojo yra jau į pataisos darbų sistemos būtinumą yra. Nors pagrindas yra teroro tvarka) Pas Zinovjavo dešimt milijonų.

Koks požiūris nacistinėje ideologijoje į klasių kovą buvo?

       Nacistinė ideologija kategoriškai atmetė klasių kovos idėją, laikydama ją marksistiniu ir žydišku išradimu, sukurtu tam, kad dirbtinai suskaldytų ir susilpnintų vokiečių tautą. Užuot skatinę konfliktą tarp darbininkų ir kapitalistų, naciai siekė sukurti vieningą, beklasę „liaudies bendruomenę“ (Volksgemeinschaft), paremtą rase ir krauju.

Pagrindiniai nacizmo požiūrio į klasių kovą aspektai

• Klasių kova kaip tautos priešas: Naciai tvirtino, kad tarptautinis darbininkų solidarumas yra apgaulė, griaunanti nacionalinę vienybę. Pagrindiniu pasaulio varikliu jie laikė ne klasių, o rasių kovą.
• Liaudies bendruomenė (Volksgemeinschaft): Vietoj socialinių klasių buvo kuriama visų vokiečių vienybė, kurioje darbininkas, ūkininkas ir fabrikantas laikomi lygiaverčiais tautos nariais. Socialinis statusas turėjo tapti nesvarbus, jei žmogus priklausė „arijų“ rasei ir tarnavo valstybei.
• Profisąjungų sunaikinimas: Atėję į valdžią, naciai uždraudė nepriklausomas profesines sąjungas, streikus ir darbininkų partijas. Jas pakeitė viena valstybinė organizacija – Vokietijos darbo frontas (DAF), kuri sujungė ir darbuotojus, ir darbdavius.
• Požiūris į kapitalą ir nuosavybę: Naciai nenaikino privačios nuosavybės ir stambiojo kapitalo, jei šie tarnavo valstybės ir karo tikslams. Pramonininkai išlaikė savo įmones, tačiau prarado visišką laisvę priimti sprendimus ir turėjo paklusti režimo ekonominiams planams.
• Socialinės nuolaidos darbininkams: Norėdami atitraukti darbininkus nuo socializmo ir komunizmo idėjų, naciai taikė įvairias socialines programas. Organizacija „Jėga per džiaugsmą“ (Kraft durch Freude) darbininkams siūlė pigias atostogas, keliones, kultūrinius renginius ir geresnes darbo sąlygas.

Ideologinis prieštaravimas

Nors partijos pavadinime buvo žodis „socialistų“ (Nacionalsocialistų vokiečių darbininkų partija), jų „socializmas“ neturėjo nieko bendro su marksizmu. Nacių supratimu, tikrasis socializmas reiškė individo pasiaukojimą dėl tautos gerovės, o ne ekonominę lygybę ar gamybos priemonių perdavimą darbininkams.
DI atsakymuose gali būti klaidų. Sužinokite daugiau

Машкинас Н.А. — История Древнего Рима, 1947  Каков подход к оценке эффективности диктатуры и террора? Для какого периода эффективность диктатуры и террора оценивается в учебнике Н.А. Машкинаса «История Древнего Рима» (литовское издание 1952 г.) через призму советской марксистской историографии — как краткосрочная, но исторически обреченная мера рабовладельческого класса, неспособная предотвратить глубокие социальные кризисы? Эта проблема чаще всего рассматривается в книге в контексте кризиса поздней Римской республики (конец II века до н.э. — I век до н.э.), когда возникли ожесточенные гражданские войны, восстания рабов и социальные конфликты.

       В учебнике Н. А. Машкина «История Древнего Рима» (в литовском переводе 1952 года — N. A. Maškinas, „Senovės Romos istorija“) эффективность диктатуры и террора оценивается строго через призму советской марксистской историографии — как краткосрочная, но исторически обреченная мера рабовладельческого класса, неспособная устранить глубинные социально-экономические противоречия.
Наиболее подробно этот подход раскрывается при анализе кризиса поздней Римской республики (конец II века до н. э. — I век до н. э.).

Методология оценки диктатуры и террора у Н. А. Машкина

• Классовая природа власти. Любая диктатура в Древнем Риме трактуется автором не как надклассовая сила или проявление воли выдающейся личности, а как инструмент подавления в руках правящего рабовладельческого класса (оптиматов или всадников).
• Краткосрочный тактический эффект. Признается, что массовые репрессии, казни и чрезвычайные полномочия способны временно подавить открытые выступления рабов, бедноты или политических противников, восстановив внешний порядок.
• Историческая обреченность. Подчеркивается, что террор не меняет базис — рабовладельческий способ производства, поэтому кризис воспроизводится вновь в еще более острых формах, а сама республиканская форма правления неизбежно идет к гибели.

Ключевые периоды и примеры в учебнике

• Диктатура Луция Корнелия Суллы (82–79 гг. до н. э.). Сулланский террор и проскрипции рассматриваются как попытка сенатской олигархии (оптиматов) силой оружия законсервировать старые республиканские порядки. Машкин указывает, что, несмотря на физическое уничтожение тысяч противников, система Суллы рухнула вскоре после его смерти, так как не решила аграрный вопрос и проблему армии.
• Подавление восстания Спартака (73–71 гг. до н. э.). Жестокие расправы (распятие шести тысяч пленных вдоль Аппиевой дороги) оцениваются как проявление страха рабовладельцев перед размахом классовой борьбы. Эти меры обеспечили временную передышку, но лишь ускорили переход от республиканских институтов к военной диктатуре одного лица.
• Эпоха Второго триумвирата (43–33 гг. до н. э.). Проскрипции Антония, Октавиана и Лепида трактуются как финальный акт агонии Республики, в ходе которого физически истреблялись остатки старой сенатской аристократии ради укрепления власти новой военной верхушки.
• Переход к принципату Августа. Установление скрытой монархии (принципата) подается как закономерный итог кризиса. Старая форма диктатуры и открытого террора исчерпала себя, поэтому рабовладельческому классу потребовалась более гибкая и постоянная военная диктатура, замаскированная под республиканские традиции.
DI atsakymuose gali būti klaidų. Sužinokite daugiau

 

 

Koks požiūris nacistinėje ideologijoje į klasių kovą buvo?

       Nacistinė ideologija kategoriškai atmetė klasių kovos idėją, laikydama ją marksistiniu ir žydišku išradimu, sukurtu tam, kad dirbtinai suskaldytų ir susilpnintų vokiečių tautą. Užuot skatinę konfliktą tarp darbininkų ir kapitalistų, naciai siekė sukurti vieningą, beklasę „liaudies bendruomenę“ (Volksgemeinschaft), paremtą rase ir krauju.

Pagrindiniai nacizmo požiūrio į klasių kovą aspektai

• Klasių kova kaip tautos priešas: Naciai tvirtino, kad tarptautinis darbininkų solidarumas yra apgaulė, griaunanti nacionalinę vienybę. Pagrindiniu pasaulio varikliu jie laikė ne klasių, o rasių kovą.
• Liaudies bendruomenė (Volksgemeinschaft): Vietoj socialinių klasių buvo kuriama visų vokiečių vienybė, kurioje darbininkas, ūkininkas ir fabrikantas laikomi lygiaverčiais tautos nariais. Socialinis statusas turėjo tapti nesvarbus, jei žmogus priklausė „arijų“ rasei ir tarnavo valstybei.
• Profisąjungų sunaikinimas: Atėję į valdžią, naciai uždraudė nepriklausomas profesines sąjungas, streikus ir darbininkų partijas. Jas pakeitė viena valstybinė organizacija – Vokietijos darbo frontas (DAF), kuri sujungė ir darbuotojus, ir darbdavius.
• Požiūris į kapitalą ir nuosavybę: Naciai nenaikino privačios nuosavybės ir stambiojo kapitalo, jei šie tarnavo valstybės ir karo tikslams. Pramonininkai išlaikė savo įmones, tačiau prarado visišką laisvę priimti sprendimus ir turėjo paklusti režimo ekonominiams planams.
• Socialinės nuolaidos darbininkams: Norėdami atitraukti darbininkus nuo socializmo ir komunizmo idėjų, naciai taikė įvairias socialines programas. Organizacija „Jėga per džiaugsmą“ (Kraft durch Freude) darbininkams siūlė pigias atostogas, keliones, kultūrinius renginius ir geresnes darbo sąlygas.

Ideologinis prieštaravimas

Nors partijos pavadinime buvo žodis „socialistų“ (Nacionalsocialistų vokiečių darbininkų partija), jų „socializmas“ neturėjo nieko bendro su marksizmu. Nacių supratimu, tikrasis socializmas reiškė individo pasiaukojimą dėl tautos gerovės, o ne ekonominę lygybę ar gamybos priemonių perdavimą darbininkams.
DI atsakymuose gali būti klaidų. Sužinokite daugiau

 

Машкинас Н.А. — История Древнего Рима, 1947 Каков подход к оценке эффективности диктатуры и террора? Для какого периода эффективность диктатуры и террора оценивается в учебнике Н.А. Машкинаса «История Древнего Рима» (литовское издание 1952 г.) через призму советской марксистской историографии — как краткосрочная, но исторически обреченная мера рабовладельческого класса, неспособная предотвратить глубокие социальные кризисы? Эта проблема чаще всего рассматривается в книге в контексте кризиса поздней Римской республики (конец II века до н.э. — I век до н.э.), когда возникли ожесточенные гражданские войны, восстания рабов и социальные конфликты.

В учебнике Н. А. Машкина «История Древнего Рима» (в литовском переводе 1952 года — N. A. Maškinas, „Senovės Romos istorija“) эффективность диктатуры и террора оценивается строго через призму советской марксистской историографии — как краткосрочная, но исторически обреченная мера рабовладельческого класса, неспособная устранить глубинные социально-экономические противоречия.

Наиболее подробно этот подход раскрывается при анализе кризиса поздней Римской республики (конец II века до н. э. — I век до н. э.).

Методология оценки диктатуры и террора у Н. А. Машкина

·        Классовая природа власти. Любая диктатура в Древнем Риме трактуется автором не как надклассовая сила или проявление воли выдающейся личности, а как инструмент подавления в руках правящего рабовладельческого класса (оптиматов или всадников).

·        Краткосрочный тактический эффект. Признается, что массовые репрессии, казни и чрезвычайные полномочия способны временно подавить открытые выступления рабов, бедноты или политических противников, восстановив внешний порядок.

·        Историческая обреченность. Подчеркивается, что террор не меняет базис — рабовладельческий способ производства, поэтому кризис воспроизводится вновь в еще более острых формах, а сама республиканская форма правления неизбежно идет к гибели.

Ключевые периоды и примеры в учебнике

·        Диктатура Луция Корнелия Суллы (82–79 гг. до н. э.). Сулланский террор и проскрипции рассматриваются как попытка сенатской олигархии (оптиматов) силой оружия законсервировать старые республиканские порядки. Машкин указывает, что, несмотря на физическое уничтожение тысяч противников, система Суллы рухнула вскоре после его смерти, так как не решила аграрный вопрос и проблему армии.

·        Подавление восстания Спартака (73–71 гг. до н. э.). Жестокие расправы (распятие шести тысяч пленных вдоль Аппиевой дороги) оцениваются как проявление страха рабовладельцев перед размахом классовой борьбы. Эти меры обеспечили временную передышку, но лишь ускорили переход от республиканских институтов к военной диктатуре одного лица.

·        Эпоха Второго триумвирата (43–33 гг. до н. э.). Проскрипции Антония, Октавиана и Лепида трактуются как финальный акт агонии Республики, в ходе которого физически истреблялись остатки старой сенатской аристократии ради укрепления власти новой военной верхушки.

·        Переход к принципату Августа. Установление скрытой монархии (принципата) подается как закономерный итог кризиса. Старая форма диктатуры и открытого террора исчерпала себя, поэтому рабовладельческому классу потребовалась более гибкая и постоянная военная диктатура, замаскированная под республиканские традиции.

DI atsakymuose gali būti klaidų. Sužinokite daugiau