Partijos Bičiuliai

У этого термина существуют и другие значения, см. Бич. Бич (также бича́ра, бичуга́н, ж. р. бичи́ха, м. ч. бичевня́; прилаг. бичёвский) — опустившийся, спившийся человек, выполняющий сезонную работу, часто связанную с добычей полезных ископаемых[1][2]. Значение слова В русском языке первоначальное значение — опустившийся человек, устраивающийся на сезонные работы (в геологических экспедициях, строительстве), в остальное же время года не работающий. Затем получило расширительное значение — бродяга. Отсюда бичевать — вести образ жизни бича. В 1960–1970-е годы был придуман бэкроним «бывший интеллигентный человек»[3]. В русском языке слово «бич» означает также в прямом смысле хлыст, кнут (от слова бить), в переносном — проблему, наказание, угрозу для множества людей (это отражено во фразах «бич общества», «настоящий бич нашего времени» и т.п.). «Энциклопедический словарь истории советской повседневной жизни» (2015) называет бичом опустившегося, нередко спившегося безработного и бездомного человека, перебивающегося сезонными или случайными заработками на неквалифицированных и тяжёлых работах (часто связанных с добычей полезных ископаемых) и проживающего в бараках, вагончиках и другом случайном жилье. При этом бичи в 1950–1980-х годах составляли значительную часть всех сезонных рабочих, занятых рыболовными промыслами, строительством, на лесоповале, в золотодобыче[4]. Возможно, слово «бич» имеет английскую этимологию, происхоя от английского beach — «пляж, берег», а английское выражение to be on the beach (буквально — «находиться на берегу») означает «разориться». Таких разорившихся людей называли beachcomber — «бродяга на побережье». Первоначально словом beach (в значении «бездомный бродяга») называли матросов, оставшихся без работы[5]. Затем слово приобрело значение «бездельник», «корабельный побирушка», «портовый бродяга». На побережье Тихого океана «бичами» называли бродяг и дезертиров с китобойных судов, которые кормились ловлей жемчуга и сбором того, что выбрасывает море (брёвна, доски, уголь и т.п.)[6] «Бичи» в советских лагерях Описывая понятие «бич» применимо к сталинским лагерям, Фима Жиганец называет так «зэков-интеллигентов, которые ни морально, ни физически не были готовы к выпавшим испытаниям». Такие люди в лагерях быстро опускались, теряя остатки достоинства, начинали питаться отбросами с помоек и становились оборванцами, вызывая сходство с нищими бродягами[7]. В советских лагерях словом «бич» заключённые называли других заключённых, которым было не под силу пребывание в местах лишения свободы. «Бичи» (или «холуи») в советских тюрьмах относились к низшей касте. Хотя Сергей Пирогов не выделял «бичей» в особую тюремную масть, считая их «дном» самой многочисленной масти, называемой в лагерях «мужиками»[8]. По воспоминаниям советского диссидента Вадима Делоне, бичи на зоне не имели права голоса, были осуждены по законам о тунеядстве или бродяжничестве, хотя являлись сезонными рабочими, зарабатывая себе на пропитание[9]. В статье Патрика Мерфи «Советские шабашники: материальные стимулы к труду» рассказывается о такой категории людей, как «бичи» и «бамовцы», в 1980-е годы занятые на малоквалифицированных работах. Это «люди, чьи жизни были разрушены пребыванием в трудовых лагерях во время сталинского режима, проживают в больших количествах на Дальнем Востоке»[10][11] См. также Шабашник Бомж

Kal Hitleris atidavė Stalinui

📌• Rusų kariuomenės puolimas Rytprūsius. • Prancūzija grėsė mirtinas pavojus. Bet jei pagalba atėjau rusų armija. Ji nelaukia kol būsitos visos pajėgos, pradėjo pulti žymiai anksčiau, negu vokiečiai tikėjosi. Rugpjūčio viduryje dvi rusų armijos įsiveržė į Rytprūsius.(žr.schema po. 223) Puslapis 222 • Puslapis 223 • Rusų puolimas sukėlė panika vokiečių kariuomenės vadovybėje. Vokiečių armijos generalinio štabo viršininkas generolas fon Moltkė, skubiai išsiusdamas Rytų fronta vienos armijos tabo viršininko generola Liudendorfa, rugpjūčio 22 d. Rašė jam:,, galbūt jūs dar išgelbėsite padėti Rytuose?" Prusų karininkai drebėjo dėl savo paveldimų dvarų Rytprūsius. • NAUJOJO AMŽIAUS ISTORIJA II dalis. • Vadovėlis IX klasei. • Atvirame istorijos vadovėlių konkurse 1962 metais originalų paskirtą pirmoji premiją. • Utenos vakarinėje pamainynėja akivaizdinėje vid.mokykloja. 1975-1976 mokslo metais. Mokėmės. • Todėli Straibato Eilinis ir nesuprata kal Stalinui Hitleris atidavė Lietuvą? • Nors ne anas. Kaip banaliai vadyno Šlajaus Akademijos auklėtinis gal ir kaip sakant. Dėl savaime suprantamu priežasčių. Vertėjas Mantas TamulevičiusRedaktorė Ingrida Daračienė Išleido leidykla ,, Briedis "2021 m. 17.Barbaroso planas įgauna pavidalą .,, Tačiau Sorgė negalėjo žinoti, kad jo ankstesnė kablograma su žvalgybine informacija , gauta iš Niedermayerio, iškraipyta Clauseno ir dar labiau sutrumpinta Golikovo santraukoja,iš tiesų pasiekė Stalino darbo stalą. Ant ataskaitos Stalinas pakeverzojo, kad informacija atėjo iš,,šūdo,patogiai vadovavusio keliems mažiems Japonijos fabrikams ir viešnamiams ". Atrodo , Kremliaus ,,chazejinas" supainiojo Zorge su Clausenu."Straibato Eilinis :Įdomus Pasaulio Proletariato vado požiūris į įvairius Kapitalistų klasės atstovus. Jeigu tikėti? Nors atsimenat iš Sovietmečio buvusi požiūrį smulkiąją buržaziją. Kaip dabar vadinamą smulkųjį verslą. Galima būtų patikėti.17 skyrius. Tęsinys 265 puslapyje. Tu laikų Tokio madingame restorane ,,New Grill"Sorgei ypač patiko bifšteksas à la Chaliapine* patiekalas,sukurtas šiame viešbutyje ir dėl neaiškių priežasčių pavadintas garsaus XX amžiaus rusų operos solisto garbei. Šįkart Sorgė pasirūpino pabrėžti,kad jo šaltinis yra Scholas - ,, išvykęs iš Berlyno gegužės trečiąją ", - o neįvardyti kurjariai nenurodytu laikų, kaip anksčiau kablogramoja.,,Numatoma karo tarp Vokietijos ir Rusijos pradžią yra apie birželio 15-ąją - 1941 metų Birželio 7-osios telegramoja rašė Sorgė . - Kalbėdamas su Schollu supratau,kad Vokietijos pranašumas prieš Raudonąją armiją paremtas didžiulę SSRS taktinę klaida. Tai padės jiems sudaužyti Raudonąją armiją per pirmąjį svarbų mūšį. Schollas mane informavo ,kad stipriausią smūgį suduos Vokietijos armijos kairysis sparnas . Toliau išsamiai aprašė Shollo pateiktos atakos apibūdinimą . Dabar Golikovas, gavęs tokias konkrečias ir patikimais šaltiniais paremtos informacijos , juk tikrai galiausiai atkreips dėmesį ir praneš apie pavojų,o tai leis Sovietų Sąjungai pasiruošti artėjančiam šturmui.18 skyrius.,,JIE MMIS NETIKĖJO",,Galit pasiųsti savo ,, šaltinį"<*...> jo sukruštai motinai ."Stalinas apie perspėjimą dėl Barbarosos operacijos .226-ajame puslapyje.Dar ir 1964-aisiais metais Golikovas tikėjo ar bent teigė tikįs,kad Sorgę kontroliavo priešai. Ir Golikovas , ir Žukovas dalyvavo prancūzų režisieriaus Yves'o Ciampi idealizuojančio biografinio filmo,,Qui ětes-vous,Monsieur Sorgė?"(Kas jūs toks,pone Sorgė?") peržiūroja Maskvoje • Воспоминания. — Берлин: Русское универсальное издательство, 1924. • Немецкий перевод. Erinnerungen. — Berlin: Verlag von Reimar Hobbing, 1924. • Переиздание: Воспоминания Сухомлинова. С предислов. В. Невского. — М.—Л.: Госиздат, 1926. • Переиздание: Воспоминания. — Минск: Харвест, 2005. — ISBN 985-13-2594-5. • Переиздание: Генерал В. А. Сухомлинов: Воспоминания. С предислов. Н. Старикова. — СПб.: Питер, 2015. — ISBN 978-5-496-01663-6. • Переиздание: Воспоминания. Вступ. статья В. Черкасова-Георгиевского. — М.: ПРОЗАиК, 2021. — ISBN 978-5-91631-327-7. Глава II. Мое военное образование Третий учебный год, так называемый дополнительный курс, был сплошным экзаменом. На первую военно-историческую тему мне досталась "Английская экспедиция в Абиссинию в 1867 году". Так как большая часть лучших источников была на английском языке, то мне принесло большую пользу посещение лекций английского языка, во время прохождения двух первых курсов. Из области военной администрации мне пришлось разработать тему: "Сравнение организаций продовольственных транспортов в армиях: русской, германской, австрийской и французской". При разработке этого вопроса обнаружилось, что полковник Газенкампф в своих курсовых записках об обозных колоннах германской армии пришел к неблагоприятному заключению для этой последней, что не отвечало действительному положению дела. Так как мои выводы были совершенно иными, то предстоял диспут. Оппонентами были профессора Лобко и Газенкампф, а кроме того, присутствовал и начальник академии генерал Леонтьев. В моем докладе я ни словом не упомянул о курсовых записках. Когда Газенкампф спросил, каким путем у меня получился такой вывод, я взял лежавший на столе германский регламент и выписал на доску соответствующие цифры. Начальник академии объявил вопрос исчерпанным. В противоположность первым двум темам, для которых письменно требовались лишь программа-конспект и устный доклад, третью, стратегическую, тему полагалось обстоятельно разработать письменно и затем доложить устно. Мне достался вопрос о вторжении нашей конницы в Германию для разрушения железных дорог. В основание принято было исходное положение, самое неблагоприятное для России в политическом отношении. Войсковые условия наши были таковы, что в то время, как германская армия заканчивала свою мобилизацию на шестой день, нашей армии, чтобы развернуть ее, требовалось времени приблизительно в десять раз больше. Вследствие этого для такого выдвинутого вперед театра войны, как Варшавский военный округ, создавалась серьезная обстановка: одновременным наступлением из Восточной Пруссии и Галиции весь этот район, со всем тем, что в Привислинском крае находилось, мог быть отрезан. Обезопасить округ от такой возможности системой крепостного строительства было немыслимо, так как на это требовались такие расходы, до которых наши финансы не доросли. Генералу Обручеву вследствие этого пришла мысль задержать мобилизацию наших возможных противников на западе путем разрушения их железных дорог. По этим соображениям наша кавалерия и была расположена уже в мирное время вдоль германской и австрийской границ.„Nors Pirmas pasaulinis karas dažniausiai asocijuojamas su Lietuvos valstybės atkūrimu, 1914-1918 m. laikotarpis daugelio to meto Lietuvos gyventojų atmintyje išliko kaip biblinio masto egzodas. 1914-1915 metais vien iš Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijų buvo išvaryti ir pasitraukė šimtai tūkstančių gyventojų. Naujais istorikų skaičiavimais, pabėgėlių iš būsimos Lietuvos Respublikos teritorijos (be Klaipėdos krašto) galėjo būti nuo 500 000 iki 830 000“, - rašo dr. Andrea Griffante, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Kviečiame skaityti A. Griffante publikaciją „Masinis Lietuvos gyventojų egzodas Pirmojo pasaulinio karo metais“ 15min.lt portale. 📷 Nuotraukoje – Martynas Jankus prie spaustuvės Bitėnuose pastato 1938 m. / Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus nuotr. Ši asmenybė minima ir A. Griffante publikacijoje: „... pasienio kraštą užtvindė liuteronai pabėgėliai, kurie, pasiėmę vos šiek tiek maisto ir būtiniausius daiktus, buvo priversti išvykti pėsčiomis arba savo vežimais link Šiaulių. Iš ten pabėgėliai, pardavę už nedidelius pinigus savo vežimus ir arklius, buvo suvaromi po 40-50 žmonių į gyvulinius vagonus ir vežami į surinkimo punktus Rusijos gilumon. Ten jų laukė dar vienas sunkus kelionės etapas. Juos suskirsčius į mažesnes grupes, dažnai net išskiriant šeimų narius, toliau tęsdavo savo keliones iki valdžios nustatytų tremties vietų. Buvęs Aušros redaktorius, Martynas Jankus, ir grupė kitų Rytų Prūsijos gyventojų, atvykę po keturiolikos dienų kelionės traukiniu į Samarą, buvo priversti persėsti į kitą vagoną, iš kurio neleista išeiti net būtiniausių reikalų.“

Dabar kaip Caro Achrankos Generolui.

Kam neramumai. O kam Revoliucija Lietuvos Respublikos URM Delegacijos vizitas. Tarp valstybės sutarties sudarymui. Su ginkluotą apsaugą. Šarvuotija. John McCain Mark Salter NERIMSTANTI BANGA Vertėja Ema Bernotaitė 2020 Versta iš:John McCain and Mark Salter The Restles Wave Simon&Schuster, 2018 Maketuotojas Marius Čeponis Viršelio dizainerė Augustina Lobė Išleido leidykla"Briedis " Parodų gatvė 4, LT-04133, Lietuva www. briedis.lt, info@briedis.lt Spausdino UAB"BALTO print Utenos gatvė 41A, LT-08217,Lietuva www. baltoprint.com info@baltoprint.com Viršelyje panaudotos nuotraukos iš www.hutterstock .com Popiežiaus Pranciško gimtadienis. Lietuvos Radijas pradėjo iš studijos dirbti. 2021 metais gruodžio 17 Bet 2010 gruodžio 17-ąją, neradęs darbo, bandė susideginti universiteto diplomą turintis 26 metų vaikinas* https://www.tv3.lt/m/naujiena/uzsienis/521250/tunisas-kuria-revoliuciju-precedenta-afrikoje 2024-aisiais. Gruodžio Aštuntoja 49 sav. Sekmadienį. Pagrindinė dienos Navyna. Sirijos Asado lygtai nuvertimas. Ir Notre-Dame de Paris Suvažiavo visas pasaulio įžymybės Paryžiun. O Izraelis nežino kaip3bus. Kaip tie sako ant Tvoros sėdėjo. Santykiuose su Rusiją nu va čia Iranas Rusiją. O dabar kaip bus?🍅 Nakti po Vydunakčio apie žemės drebėjimus sapnuota. Ir kad išsivemti norėta.💸 Iš Miškinių bibliotekos. Kompo parašytą. Buvo čia kad nepatyki,,Miszkiniu biblioteka " Kad dėl Autoristės nebūtų ginčų. Šioja didžiausia sensacija buvęs pasiūlymas Braziuliui kad per Skaipa iš bibliotekos kalbėti. O dabar ir tas negarantuota. Po motinos mirties. Kokios tai bledis. Su Jane mano balsų šnekėja yra. 2024-XII-09 Lučaja Radijo Izraelio. Atspindinčia maną nuomonę. Pradėjus varyti. Nu pirmumą prasta šioja srityje. Tik ant savęs galių. Kaltinti. Markas Zakerbergas (angl. Mark Zuckerberg; g. 1984 m. gegužės 14 d.) – „Facebook“ steigėjas, „Meta Platforms“ įkūrėjas ir generalinis direktorius. Reakciją aprašytą John McCain Mark Salter . Šiek tiek besiskirenti nuo Knygoje "Facebook efektas" skaitykite apie tai: Kas yra Markas Zuckerbergas - genialus kūrėjas ar idėjos vagis? Ar nevirs Facebook dar vienu interneto burbulu? Facebook efektas David Kirkpatrick(0) Rašyti atsiliepimą Vienuoliktais Metais Tais pačiais metais. Lietuvių kalboja išejusioja. Rašo apie kaip kur tai Lotynų Amerikoje pasinaudojo organizuojant protestus. Kaip pas Arabus Arabų pavasario Metų būvį. Nebuvęs sužavėtas.

Nei apie Juka nežino.Nei apie Zasosus.

Lokis. A Manuscript of Professor Wittembach (French: Lokis - Le manuscrit du professeur Wittembach) is an 1869 Prosper Mérimée horror fantasy novella. It was one of the last stories by Mérimée, started in July 1868 and published in the Revue des deux Mondes in September 1869.[1] The title is a misspelling of the Lithuanian word lokys for "bear". The plot revolves around a young man who is suspected to be half-human half-bear. Robin MacKenzie from University of St Andrews classifies the plot into a werewolf theme with some elements of vampirism (the motif of drinking blood repeats through the work).[1] The novella primarily deals with the dual nature of human–beast. It also contrasts Western education and Christianity with pagan Lithuanian rituals and beliefs,[2] on more broadly – cultured civilization with primordial wilderness.[3] „Lokis. Profesoriaus Wittembacho rankraštis“ (pranc. Lokis – Le manuscrit du professor Wittembach) – 1869 m. Prospero Mérimée siaubo fantastinė apysaka. Tai viena iš paskutiniųjų Mérimée apsakymų, pradėta rašyti 1868 m. liepą ir išleista „Revue des deux Mondes“ 1869 m. rugsėjį.[1] Pavadinimas yra neteisingai parašytas angliškas žodis „lokys“, reiškiantis „lokys“. Siužetas sukasi apie jaunuolį, kuris įtariamas esąs pusiau žmogus, pusiau lokys. Robin MacKenzie iš Šv. Andriejaus universiteto siužetą priskiria vilkolakių temai su kai kuriais vampyrizmo elementais (kraujo gėrimo motyvas kartojasi visame kūrinyje).[1] Apysaka daugiausia nagrinėja žmogaus ir žvėries dvilypę prigimtį. Joje taip pat supriešinamas Vakarų švietimas ir krikščionybė su pagoniškais Lietuvos ritualais ir įsitikinimais,[2] plačiau – kultūrinė civilizacija su pirmaprade dykuma.[3] Plot The story is told from the point of view of an observer – professor Wittembach, a pastor and an amateur ethnographer – who comes to a Samogitian manor in rural Lithuania while on a mission to translate the Gospel of Matthew into Samogitian.[2] The plot revolves around a young man, Count Michel Szémioth, who is suspected to be half-human half-bear, since he was born after his mother was mauled (and, as believed by peasants, raped) by a bear. Through the novel, the protagonist, Michel/Lokis, manifests signs of animal-like behavior until he finally kills his bride by a bite to her throat and runs away into the forest on his wedding night. Some critics consider the tale to be an inversion of the Beauty and the Beast, whereby the Beauty transforms a man into a Beast, rather than vice versa.[1] Siužetas Istorija pasakojama stebėtojo – profesoriaus Wittembacho, pastoriaus ir etnografo mėgėjo – akimis. Jis atvyksta į Žemaitijos dvarą kaime, vykdydamas misiją išversti Mato evangeliją į žemaičių kalbą.[2] Siužetas sukasi apie jaunuolį, grafą Michelį Szémiothą, kuris įtariamas esąs pusiau žmogus, pusiau lokys, nes gimė po to, kai jo motiną sudraskė (ir, kaip valstiečiai mano, išprievartavo) lokys. Romane pagrindinis veikėjas Michelis/Lokis demonstruoja gyvūnams būdingo elgesio požymius, kol galiausiai nužudo savo nuotaką įkandęs jai į gerklę ir pabėga į mišką jo vestuvių naktį. Kai kurie kritikai šią istoriją laiko Gražuolės ir Pabaisos inversija, kai Gražuolė paverčia vyrą Pabaisa, o ne atvirkščiai.[1] Inspiration Mérimée conceived the novella in spring 1867 as a contrast to horror stories often read at the court of Empress Eugenie.[2] Intrigued by the human–beast duality, he quickly decided against a parody. It is believed that Mérimée borrowed the plot from the 13th-century Gesta Danorum, published in Revue des deux Mondes. Gesta Danorum includes a story of a girl kidnapped and impregnated by a bear. The girl gives birth to a son who exhibits violent sexual tendencies as an adult.[2] Įkvėpimas Mérimée sumanė apysaką 1867 m. pavasarį kaip kontrastą siaubo istorijoms, dažnai skaitomoms imperatorienės Eugenijos dvare.[2] Suintriguotas žmogaus ir žvėries dvilypumo, jis greitai nusprendė nekurti parodijos. Manoma, kad Mérimée pasiskolino siužetą iš XIII a. „Gesta Danorum“, išleisto leidinyje „Revue des deux Mondes“. „Gesta Danorum“ yra istorija apie mergaitę, kurią pagrobė ir apvaisino lokys. Mergaitė pagimdo sūnų, kuris demonstruoja smurtą. Epigraph and title „Miszka su Lokiu, Abu du tokiu“ cited at the beginning of the novel as an epigraph to the manuscript is a slightly corrupted Lithuanian proverb „Meška su lokiu, abudu tokiu“.[2] The proverb was included in Lithuanian dictionaries by Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann, published in 1851,[4] and by August Schleicher, published in 1857,[5] but judging by Mérimée‘s correspondence, he did not know about these publications and received the proverb from Ivan Turgenev.[2] „Meška“ and „lokys“ are different names (synonyms) for the „bear“ in Lithuanian, so the proverb almost literally means „Grizzly and bear are both the same.“ According to an (incorrect) explanation given by professor Wittembach at the end of the novella, „miszka“ is not a Lithuanian word but a rendering of „Mishka“, a Russian-language hypocoristic form of „Michael“, the protagonist‘s name.[2] In the English translation the proverb is footnoted with the following comment: „The two together make a pair“; word for word, Michon (Michael) with Lokis, both are the same. Michaelium cum Lokide, ambo [duo] ipsissimi.[6] Epigrafas ir pavadinimas Romano pradžioje kaip rankraščio epigrafas cituojamas „Miszka su lokiu, Abu du tokiau“ yra šiek tiek iškraipyta lietuvių patarlė „Meška su lokiu, abudu tokiau“.[2] Patarlė buvo įtraukta į Georgo Heinricho Ferdinando Nesselmanno 1851 m.[4] ir Augusto Schleicherio 1857 m.[5] išleistus lietuvių kalbos žodynus, tačiau, sprendžiant iš Mérimée susirašinėjimo, jis nežinojo apie šiuos leidinius ir patarlę gavo iš Ivano Turgenevo.[2] „Meška“ ir „lokys“ yra skirtingi žodžio „lokys“ pavadinimai (sinonimai) lietuvių kalboje, todėl patarlė beveik pažodžiui reiškia „Grizzly ir lokys yra tas pats“. Remiantis profesoriaus Wittembacho (neteisingu) paaiškinimu apysakos pabaigoje, „miszka“ nėra lietuviskas žodis, o „Mishka“ – veidmainiškos pagrindinio veikėjo vardo „Michael“ formos – vertimas iš rusų kalbos.[2] Angliškame vertime patarlė yra pažymėta išnaša su tokiu komentaru: „Du kartu sudaro porą“; pažodžiui, Michonas (Mykolas) ir Lokis yra tas pats. Michaelium cum Lokide, ambo [duo] ipsissimi.[6]Inaccuracies The novella draws elements, such as thunder god Perkūnas or cult of žaltys (grass snakes), from the pagan Lithuanian rituals and beliefs, but is not historically or culturally accurate.[3] For example, the plot takes place in 1866, but the work does not address social or political situation after the January Uprising of 1863–1864. The extinction of the Prussian language is dated a full century later than it actually happened. The protagonist is a Protestant, though that is very rare in Catholic Samogitia. Some cultural elements, like rusalka or card games Durak and Preferans, were taken from Slavic (Russian) culture rather than Lithuanian.[3] Epigrafas ir pavadinimas Romano pradžioje kaip rankraščio epigrafas cituojamas „Miszka su lokiu, Abu du tokiau“ yra šiek tiek iškraipyta lietuvių patarlė „Meška su lokiu, abudu tokiau“.[2] Patarlė buvo įtraukta į Georgo Heinricho Ferdinando Nesselmanno 1851 m.[4] ir Augusto Schleicherio 1857 m.[5] išleistus lietuvių kalbos žodynus, tačiau, sprendžiant iš Mérimée susirašinėjimo, jis nežinojo apie šiuos leidinius ir patarlę gavo iš Ivano Turgenevo.[2] „Meška“ ir „lokys“ yra skirtingi lokio pavadinimai (sinonimai) lietuvių kalboje, todėl patarlė beveik pažodžiui reiškia „grizlis ir lokys yra tas pats“. Remiantis profesoriaus Wittembacho (neteisingu) paaiškinimu apysakos pabaigoje, „miszka“ nėra angliškas žodis, o „Mishka“ – veidmainiškos rusų kalbos pagrindinio veikėjo vardo „Michael“ formos – vertimas.[2] Angliškame vertime patarlė yra pažymėta išnaša su tokiu komentaru: „Du kartu sudaro porą“; pažodžiui, Michon (Michael) ir Lokis – abu yra tas pats. Michaelium cum Lokide, ambo [duo] ipsissimi.[6] Inaccuracies The novella draws elements, such as thunder god Perkūnas or cult of žaltys (grass snakes), from the pagan Lithuanian rituals and beliefs, but is not historically or culturally accurate.[3] For example, the plot takes place in 1866, but the work does not address social or political situation after the January Uprising of 1863–1864. The extinction of the Prussian language is dated a full century later than it actually happened. The protagonist is a Protestant, though that is very rare in Catholic Samogitia. Some cultural elements, like rusalka or card games Durak and Preferans, were taken from Slavic (Russian) culture rather than Lithuanian.[3] Netikslumai Apysakoje tokie elementai kaip griaustinio dievas Perkūnas ar žalčių kultas yra semiami iš pagoniškų lietuvių ritualų ir tikėjimų, tačiau ji nėra istoriškai ar kultūriškai tiksli.[3] Pavyzdžiui, siužetas vyksta 1866 m., tačiau kūrinyje nenagrinėjama socialinė ar politinė situacija po 1863–1864 m. Sausio sukilimo. Prūsų kalbos išnykimas datuojamas visu šimtmečiu vėliau nei iš tikrųjų įvyko. Pagrindinis veikėjas yra protestantas, nors tai labai reta katalikiškoje Žemaitijoje. Kai kurie kultūriniai elementai, pavyzdžiui, rusalka ar kortų žaidimai durak ir preferansas, buvo paimti iš slavų (rusų) kultūros, o ne iš lietuvių kalbos.[3] Adaptacijos Filmas „Lokio vedybos“ (1926 m.) – rusų filmas, kurio režisieriai Konstantinas Eggert ir Vladimiras Gardinas. Jis sukurtas pagal 1922 m. rusų pjesę tuo pačiu pavadinimu (rus. Медвежья свадьба)[7], kurios autorius Anatolijus Lunačarskis ir kuri laisvai paremta Lokį. Adaptations Film The Marriage of the Bear (1926), a Russian film by Konstantin Eggert and Vladimir Gardin. It was based on the 1922 Russian play with the same name (Russian: Медвежья свадьба)[7] by Anatoli Lunacharsky loosely based on Lokis. Lokis (1970) by Janusz Majewski La Bête (1975) by Walerian Borowczyk, loosely based on the novella Massacre [be] (2010) by Andrej Kudzinenka [be],[8] a Belarusian film with the plot loosely based on Lokis and Belarusian legends. Opera Lokys (2000) was commissioned by the Vilnius Festival (2000) to libretto by Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė and composition by Bronius Kutavičius. This afterwards entered the repertoire of the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre. See also Jean de l‘Ours („John-of-the-Bear“) Valentine and Orson „Lokis“ (1970 m.), režisierius Januszas Majewskis „Betė“ (1975 m.), režisierius Walerianas Borowczykas, laisvai paremtas Andrejaus Kudzinenkos apysaką „Žudynės“ (2010 m.),[8] – baltarusių filmas, kurio siužetas laisvai paremtas Lokį ir baltarusių legendomis. Operą „Lokys“ (2000 m.) užsakė Vilniaus festivalis (2000 m.), libretą parašė Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė, o kompoziciją – Bronius Kutavičius. Vėliau šis spektaklis pateko į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuarą. Taip pat žr. Žana de l‘Ours („Džonas iš Meškos“) Valentinas ir Orsonas

Šis tas apie Politiką Praeito ir šio amžiaus pradžios

Straibato Eilinis: Tai kad ne aiškų kokia kaip tada buvusį praktika o ir dabar. Net šiomis dienomis tiesioginia to žodžio prasme. Kalba eina apie Ruska 58-ai ir 59 straipsnius. Prieš Teherana vietoje Internacionalo pradėjo giedoti TSRS kaip ten tas autorius Himną. O va pagal tuos straipsnius susriše sodynti. Ir Teherane & ir Jaltoje Ir & Podzdame Stalinas su savo Sąjungininkais pozavo. Kaip GULAGE sake ,,Pasidelcais" ir dabar...Net kokį tai Ruzvelto viceprezidenta 1944 m. Kalymon ti kur Tėvas auksa jau po karo kasė.Kad viskas aukštumoje. Matyt galit nebijoti.Koks tai komentarų rašes esą...,,2) už bet kokias veiklas nacių okupacijos metais. Net jei asmuo legalizavosi kaip partizanas, tačiau jis galėjo būti represuotas kaipo Sukilimo dalyvis, nacių laikotarpio policininkas ar kaimo seniūnas arba išvežtas kaip "buožė" (socialiniu pagrindu). Sovietai NIEKADA netaikė amnestijos už kolaboravimą naciams.Amnestija niekada nebuvo taikoma: "Pagal tuos straipsnius nereikės jokio kolobiravimo su kokiais tai,,ne politnekorektiškai Naciais" Tai reiškia su Nacionalsociaistų pártija, Nacionalsocialistinė vókiečių darbiniñkų partija (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei), 1920–45 veikusi Vokietijos politinė partija.Lietuvos Enciklopedija.Paskiau ne aiškų nuo kada pradėjo eiti,,Pribaltai fašistai "Tėvas kaltintas kaip ,,Belalitovcas" o ne koks tai ten Nacis? O tai pagal 58-13. Pagal kuri bent jau Čerčilis ir tyrėjas eiti.Veikla prieš darbininkų klasę caro ir pilietinio karo laikais.O Sodintas pagal kokį matyt didelio darbo nereikalaujanti.58-1ir...Kad šautuvą turėjo. Kas lyg ir iš 58-8 .O toliau gražiau. Buvo pravesta matyt priedangos operacija kad Esą Krikšto tėvas įskundė kad iš Raudonarmiečio bėgančio dviratį atėmes.O tai galėjo tokios kalbos baiktis kaip? Ir paskiau kokie pizdelinimai būtų buvę. Sovietinės okupacijos o ir paskiau ?,Nors šeip jau Ruska Wikipedia labai griežtai kvalifikaciją pravedusi.1948 — в Литве закончена двухдневная операция по депортации бывших «лесных братьев», их пособников и членов их семей, (операция «Весна»).O va dėl ,,Buožių"* prasčiau pagal Hagos dabartinį tribunolą. Kartų Su Putinu ir Izraelio Premjero Chebra aina. Trampui labai nepatinka. Kaip ir Sovietų Diplomatams blokavisiems Dėl ,,socialinės kilmės" Nuo Klasių kovos neatsitraukusies traktavima. Nu tokių pačiu kaip Trumpo (Trampo) Baltųjų rūmų bendrų RTFSR 58 str. Dvasioja.Be jokių ten teismų Pas Baltosias meškas. Kaip ir Sovietų Armijos kariniuose komisarjatos. Buvo tokių pagasinimu. Dėl tose vietose tarnybos. Jai kas nepatinka.*Iš kur ištraukta. Lietuvių kalboje Indomu? 😎 Straibato Eilinis:Po to kai Chruščiova papizdavojo. Atrodo kur tai ten. TSRS Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Brežnevas Iki atgaline datą.Mirties bausmės pataisė. 59.12. Нарушение правил о валютных операциях – для должностных лиц – лишение свободы со строгой изоляцией на срок не ниже одного года, а при отсутствии признаков, указанных в статье 109 настоящего Кодекса – дисциплинарное взыскание: для частных лиц – штраф до трех тысяч рублей; в случае же, когда будет установлено занятие лица указанными операциями в виде промысла – лишение свободы на срок не ниже одного года с конфискацией всего или части имущества[55] 💸 💰😎 Straibato Eilinis:Čia apie Pyliavas teip. Čia kur M.f. Ivanas Vadiljavičius keičia profesiją 🍞 Были демоны не отрицаем заверяет Жоржа Милославский дьяка посольского приказа Икрамова. Но они самоликвидировались. Nu ta prasme kad buvo kokie tai ten. Nu 🍣 prasmia kad susilikvidavo. Čia tau nia kokios United States of America president Trump(Trampas) sankcijos. Jokios politikos. Jokio ten Holokausto ar goladamoro. O tik,,🍒Ne uplata" Ir išieškojimas. Ir tik. Ir nieko daugiau... 60. Неплатеж в установленный срок налогов или сборов по обязательному окладному страхованию, несмотря на наличие к тому возможности, в случае применения мер взыскания в виде описи имущества или продажи описанного имущества с торгов, хотя бы один раз в предшествующем окладном году или дважды в текущем, - в первый раз - штраф в размере тех же платежей; во второй раз - принудительные работы на срок до шести месяцев или штраф в двойном размере тех же платежей[56]. 61. Отказ от выполнения повинностей или производства работ, имеющих общегосударственное значение – в первый раз – административное взыскание, налагаемое соответствующим органом власти в пределах, законом установленных; во второй раз – принудительные работы на срок до шести месяцев или штраф в размере тех же повинностей и работ[57

идео х/ф "Итальянец в Варшаве" (Польша, 1964) Советский дубляж

⁶Видео х/ф "Итальянец в Варшаве" (Польша, 1964) Советский дубляж | OK.RU John Leppelman KRAUJAS ANT PARAŠIUTO DIRŽŲ ORO DESANTINIKO 35 MĖNESIAI VIETNAME VOX ALTERA 2012 PIRMOJI DALIS ORO DESANTININKAS AMERIKONŲ DESANTURA KAROČIA Straibato Eilinis 😎 Čia dėl užuolaidų daugiau įkėlė. Buva čia kadu tai kokių tai neaiškių kalbų. Nors šeip visa istorija apie,,Bereta " Tarp kitko Vokiečių parsšiutistu aukštai vertinta. 102 psl. - Kas dedas?- paklausiau vieno atgal vyro. - Ten gvėra kadrinis karininkas, atsimėžęs iš užnugario praėjusioji nakti. Nesusigaudydami Kas vyksta nepriartėjom per 15 metrų nuo eilės pradžios. Ten Majoras nublisgintais batais ir išlyginta uniformą tikrino kiekvieną šalį slenkanti vyrą. Trečia siuntė eilės galan. Pasiekęs Majora vengiau į jį pažvelgti tikėdamas prasmukti. - Ei, kareivį, - tarė jis garsiai. -Ar aš? -Kas per,,ar aš " Ką derėtų pridurti? Apėmė siūtas. - Ar aš Majore? Jis žiūrėjo į mane aiškiai pasibjaurėjas. -Kodėl marškiniai atsekti, kary. -Kadangi karšto majore. Atrodo jis pradeda pykti? - Užsisagstik kareivi, ir paduok man savo šautuvą. Nusiėmęs šautuva nuo peties ir padaviau tam bukagalviui. Man besegiojant viršutinę uniforminių maršinių saga,jis atitraukia spyną ir šokiruotas pažvelgia į mane. -Šovinio lizde kulka! Kas Į sakė palikti šovinį lizde? -Šovinis visada būna lizde majore juk karas. Tas užblove! Kaip su manim kalbi, kareivi? Koks šautuvo numeris? Sviekas po Utenio Muzikui ispo Utenas. Čia ir pradžia įdomi. O toliau nuo Fašistines Italijos tvarkos. Ir reik manyti netik. Spokstojau į jį negalėdamas patikėti.Kai Halunsa pašovė, pasiėmiau šautuvą ir nuo tada juo naudojaus. Net neįsivaizdavau Koks serijos nr. ir man tai visai nerūpėjo. 103 puslapis. - Neturiu supratimo, majore. Jis išmetė šovinį iš lizldo ir ištraukė dėtuvę. Paduoda man tuščią šautuvą & įdėtuvę ir suaumoja. - Eik į eilės galą ir kai įsiminsi serijos numerį grįši čia. Sukdamasis energinga atidau jam pagarba. Mano leitenantas sušuko. - Lepai, pats puikiai žinot, kad priešas yra netoliese ir stebi, iš gali atpažinti karininką. - Atsakiau. Tai tikrai taip leitenante. Straibato Eilinis 💰 🎺 Afgane rybotam kontingente 40 Armijoje. Iš vis būdavo be atpažinimo ženklų. 104 Puslapis. - Tas mulkis majoras nusprendė kad šioje ugnies bazėje karininkams reikia tualeto. - Juokauji, - nepatikėjo Zakas. - Nė velnio. Majoras statosi privačią išvietė,- atsakė Katas. Tai buvo tiesa.<...> Saulėlydžio metu. Dalindami iš perimetro, išgirdom užsitrenkančios išvietes duris. Vos nepradėjau kvatotis. Praleido naktį maždaug 150 metrų linijų klausydamiesi virš galvų švilpiančiu artilerijos sviedinių. Anksti ryte mus pakeitė. Pabudau kažkur tai 11:30. Visas prakaiti. Tikrai karšta buvo. Nusvirduliavau prie Kroksdeilo ir Frenčio, kurių iš kurių iškaulijau cigaretę. Gerklėje buvo prastas skonis cigaretę gali galėjo padėt. Straibato Eilinis 😎 Dar ir stengiasi kad su filtrais būtų. Be filtrą prastas. -Pažiurėk,- pasakė Frenčas. Žvilgtelėjas mūsų bičiuli majora kulniuojanti įšvietę. - Koks mulkis - iškošė Kroksdeilas. Mums ten stovint išgirdome pirma minosvaidžio mina prašvilpančia virš galvų. - Atskrenda! - sušuko kažkas tai toliau linijoje. Pirmas sviedinis sprogo už kokių 30 m nuo mūsų pozicijos. Atsisukau ir kartu su kitais artimiausią duobę. Apkasas turėjo stogą, taigi galima stebėti ir priešakyje ir užnugary. Priešakyje niekas nejudėjo, vadynas, atakos nebus. Ir atsisukia žiūrėjom kur krenta minos3? Šešių metrų nuo majoro personalinio tualeto. A kita jau pataikė tiesiai į dešimtuką. 105 puslapis. Straibato Eilinis 💰 🎺 🍺 Toliau rašo kad Majoras buvęs sužeistas. Taip sąkant mūšio laukia. Ir Japonijon evakuotas. Taigi jo čia juoktis iš prieštankinių kokian Rašes Skaistašili,, Iš vienos pusės ežeras iš kitos pelkė. Kam ti kadu buvę juos kasti. Kaip rašita kokio tai NKVD Warlorda kaip Anglakalbių vadinti Afganų duchu vadai. Kai 41-ais. Net kalėjimo su kaliniais nespėjo susprogdinti. ,,Taip sąkant nusikalstama veika baigtas. Ne dėl jų priklausančių aplinkybių " https://search.app/T1j2CCKAi4v384zb8

Kaip sakė Nacionalinės ypatybės.

 Не может быть, чтобы на свете не осталось порядочных людей

После капитуляции Германии американский капитан Гарри Андерсон обнаружил в коллекции Геринга «Христа и судей». Дотошный американец установил, что продавцом картины был ван Меегерен. Голландские власти тут же предъявили тому обвинение в распродаже национального культурного достояния. Ван Меегерену замаячил солидный срок за сотрудничество с оккупантами и общественное презрение.

25 мая 1945 года ван Меегерена арестовали в его шикарной квартире на Кайзерсграхт 321, и только тогда он признался, что торговал своими подделками, заявив: «Дайте кисти и краски, и я напишу точно такую». Ему пошли навстречу. Так за несколько месяцев на свет появилась его последняя картина — «Молодой Христос, проповедующий в храме» (или «Иисус среди книжников и фарисеев»).

Все имеющиеся на тот момент экспертизы подтвердили слова арестованного. Одним из доказательств фальшивок было и то, что женщинам на своих картинах он придавал черты лица своей любимой артистки Греты Гарбо, а людям, окружающим Христа, рисовал лица своих тюремщиков. При этом сам Христос сильно смахивал на автора картины.

В результате ван Меегерен был приговорен к одному году тюремного заключения за подделку произведений искусства. Обвинение за коллаборационизм с него сняли, и он стал чуть ли не национальным героем: как же, обманул самого Геринга! В тюрьме он