- Vieta: Pastatas stovi Berlyno centre, Wilhelmstraße gatvėje (sankryžoje su Leipziger Straße). [1]
- Išlikimas ir dabartis: Tai vienas iš nedaugelio nacistinio laikotarpio valstybinių pastatų Berlyno centre, kuris beveik nenukentėjo per Antrojo pasaulinio karo sąjungininkų bombardavimus. Šaltojo karo metais jame veikė Rytų Vokietijos (VDR) ministerijos (Haus der Ministerien). Šiandien pastatas vadinasi Detlev-Rohwedder-Haus ir jame yra įsikūrusi Vokietijos federalinė finansų ministerija. [1, 2, 3]
berlyno olimpiada 1936
1936 m. vasaros olimpinės žaidynės vyko 1936 m. rugpjūčio 1–16 dienomis Berlyne, Nacistinėje Vokietijoje. [1]
Pagrindiniai faktai
· Dalyviai: 3 963 sportininkai iš 49 šalių (rungėsi 19–20 sporto šakų, 129 rungtys).
· Atidarymas: Žaidynes atidarė Adolfas Hitleris.
· Pagrindinė arena: Berlyno olimpinis stadionas (Olympiastadion).
Lietuvos situacija: Lietuva žaidynėse nedalyvavo – nebuvo pakviesta dėl Kauno proceso. Tačiau olimpiniu čempionu krepšinio rungtynėse tapo JAV rinktinėje žaidęs lietuvis Pranas Lubinas. [1, 2, 3, 4] Lietuvos situacija: Lietuva žaidynėse nedalyvavo – nebuvo pakviesta dėl Kauno proceso. Koks ten per procesas
Citata kalba apie 1936 metų Berlyno vasaros olimpines žaidynes. [1]
„Kauno procesas“ (pasaulyje geriau žinomas kaip Neumanno-Saso byla) buvo pirmasis masinis nacių teismas Europoje, vykęs Kaune 1934–1935 metais.
Kas įvyko?
· Nacių sąmokslas Klaipėdoje: Klaipėdos krašte (kuris tuo metu priklausė Lietuvai) vietos vokiečių nacių veikėjai, vadovaujami Ernsto Neumanno ir Theodoro Saso, įkūrė antivalstybines organizacijas. Jie planavo ginkluotą sukilimą, kad atskirtų Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos ir prijungtų jį prie Adolfo Hitlerio valdomos Vokietijos.
· Teismas Kaune: Lietuvos saugumas sąmokslą atskleidė. Vyriausiajame kariuomenės teisme Kaune buvo teisiama net 126 asmenys. Procesas sulaukė milžiniško tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. 1935 m. pavasarį teismas nuteisė dešimtis nacių aktyvistų kalėti, o keturiems skyrė mirties bausmę (kuri vėliau buvo pakeista iki gyvos galvos).
Kodėl Lietuva nebuvo pakviesta į olimpines žaidynes?
Adolfas Hitleris ir nacistinė Vokietija dėl šio teismo įniršo. Vokietija pradėjo ekonominę blokadą prieš Lietuvą, o vėliau pasinaudojo savo, kaip 1936 m. olimpinių žaidynių šeimininkės, statusu. Kerštaudama už nacių nuteisimą Kaune, Vokietijos valdžia paprasčiausiai neišsiuntė oficialaus pakvietimo Lietuvos olimpiniam komitetui. [1]
Nors Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) formaliai reikalavo kviesti visas neres, nacių Vokietija surado biurokratinių kliūčių (teigdama, kad Lietuvos olimpinis komitetas neatitinka tam tikrų reikalavimų), ir Lietuvos sportininkai į Berlyną taip ir neišvyko. [1]
Jei norite sužinoti daugiau, galiu papasakoti apie to meto Lietuvos ir Vokietijos santykių krizę arba apie tai, kaip Kauno procesas pakeitė Klaipėdos krašto istoriją.
Wikipedia
Lietuva olimpinėse žaidynėse - Vikipedija
Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius. 1940 m...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą