Winstonas Čerčilis
ANTRAS PASAULINIS KARAS
III TOMAS
DIDŽIOJI SĄJUNGA
1 skyrius
Kol nepatyrė žeminančio Hitlerio antpuolio, sovietų vadams, regis, nerupėjo niekas, išskyrus juos pačius. Iki tol sovietai šaltai ir dalykiškai stebėjo, kaip 1940 m. buvo sutriuškintas frontas Prancūzijoje, kaip 1941 m. bergždžiai mėginome sukurti frontą Balkanuose. Tuomet nacių Vokietijai sovietai teikė svarbią ekonominę pagalbą ir daugybę kitų nedidelių paslaugų. Dabar apgauti ir pasalūniškai užpulti sovietai patys atsidūrė po liepsnojančiu vokiečių kalaviju. Pirmas sovietų impulsas ir ilgalaikė politika buvo reikalauti visos įmanomos pagalbos iš Didžiosios Britanijos ir jos imperijos, nors per pastaruosius aštuonetą mėnesių jie apgaudinėjo save svajodami pasidalyti šia imperiją su Hitleriu, ir nematė, kad vokiečiai telkia pajėgas rytuose. Sovietai nedvejodami rėksmingai kreipėsi į rūpesčių prislėgtą ir vargstančią Britaniją, kad ši skubiai atsiųstų ginklų, kurių taip trūko mūsų pačių armijomis. Sovietai primygtinai ragino Jungtines Valstijas daugybė daugybę karo atsargų, kurių taip laukė Britanija, nukreipti jiems. Maža to:dar 1941 m. vasarą jie triukšmingai reikalavo, kad britai, nebodami rizikos ir išlaidų, išsilaipintų Europoje ir atidarytų antrąjį frontą. Britų komunistai, iki tol kaip galėję kenkę mūsų fabrikuose (jiems pavyko ne taip daug) bei smerkę "kapitalistų ir imperelistų karą", per naktį atsivertė ir ant sienų ar reklamos stendų ėmė keverzoti šūkį"Antrąjį frontą dabar!"
9-10 psl.
Vertėja Daina Valentinavičienė
Redaktorė Ieva Puluikienė
Išleido leidykla "Briedis" 2017 metais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą