Winstonas Čerčilis
NOBELIO
LITERATŪROS
PREMIJA
ANTRASIS PASAULINIS KARAS
II TOMAS
VIENI
Tačiau iniciatyvą perėmė Vengrijos kariuomenės generalinis štabas, o jo viršininkas, vokiečių kilmės generolas Vertas, slapta nuo Vengrijos vyriausybės pats susitarė su Aukščiausiąja vokiečių kariuomenės vadovybe dėl vokiečių praleidimo per Vengrijos teritoriją.
Telekis iškart pasmerkė išdavikišką Verto poelgį. 1941 m. balandžio 2 d.vakare jis gavo telegramą iš Vengrijos ambasadoriaus Londone, kuria Britanijos užsienio reikalų ministerija oficialiai perspėjo jį, kad tuo atveju, jei Vengrija dalyvautų bet kokiuose vokiečių veiksmuose prieš Jugoslaviją, Didžioji Britanija paskelbtų jai karą. Taigi Vengrijai teko rinktis: arba beviltiškai priešintis vokiečių kariuomenės praleidimui, arba atvirai nuteikti prieš sąjungininkus ir išduoti Jugoslaviją. Atsidūręs šioje tragiškoje padėtyje, grafas Telekis matė tik vieną būdą savo geram vardui išsaugoti. Netrukus po 21 val. išvykęs iš vengrijos užsienio reikalų ministerijos, sugrįžo į savo rezidenciją Šandoro rūmuose. Ten sulaukė telefono skambučio. Manoma, kad jam buvo pranešta, jog vokiečių armijos jau peržengė Vengrijos sieną. WŠiek tiek vėliau jis nusišovė.
323 puslapis.
Jau minėjome graikų ministrą pirmininką Korysisą. Jam teko užimti šį postą mirus Metaxasui. Jis nepretendavo į iškilius valstybės veikėjus, bet pasižymėjo nepriekaištingu asmeniniu gyvenimu ir pažiūrų tvirtumu, Panašu, kad jam buvo nepakeliamas savo šalies žlugimas ir dėl to jautėsi kaltas. Kaip ir Vengrijos grafas Telekis, jis apsisprendė sumokėti už tai savo gyvybe. Korysisas nusižudė balandžio 18 d. Jo atsiminimas vertas pagarbos.
330 puslapis.
Vertimas iš anglų kalbos, Vitalijus Šarkovas, Antanas Šernius, 2017
Leidykla"Briedis", 2017
Straibato Eilinis: Matai kaip išeina. Viską buvo tais laikais.
