Rytas
po ,,Brexit“ atrodo dar liūdniau, negu buvo galima įsivaizduoti. Apie
tai kalbėsiu šiandien ryte 11 val. per Lietuvos radiją
.
Svaras, kaip ir buvo galima tikėti krito ( iki 1985 m. lygio), kartu tempdamas su savimi ir eurą. Vadinasi, ekonominį smūgį patirs ne tik Didžioji Britanija, bet ir Europos Sąjungos valstybės, įskaitant Lietuvą. Tačiau ne mažiau liūdna yra kitkas: įvertinant, kaip balsavo įvairūs D. Britanijos regionai, kaip elgėsi įtakingiausios politinės partijos, tampa aišku ne tik tai, kad greičiausiai ES paliks viena pajėgiausių ekonomine prasme Europos šalių, bet, kad ir ši viena įtakingiausių NATO valstybių Europoje įstūmė pati save į ne vienerius metus truksiantį politinės sumaišties etapą, tam tikra prasme atsiduodama į populisto politiko N.Farago rankas, kuris vadovavo pasitraukimo iš ES kampanijai. Apžvalgininkai pripažįsta, kad tokia situacija gali priversti skelbti neeilinius parlamento rinkimus, kuriuos gali laimėti šis Brexit veidas. Visa tai vyksta, artėjant NATO viršūnių susitikimui, kur turėtų būti priimami svarbūs sprendimai ir Lietuvos ir kitų Baltijos šalių saugumui. Taigi, šiuo atveju klausimas gali būti ne tik apie D. Britanijos vietą ES ir ES ateitį, bet ir kokie politikai gali lemti NATO ateitį. Beje, turint omenyje, kad Škotija labai stipriai pasisakė už buvimą ES, kai likusi D. Britanijos dalis, išskyrus Londoną ir keletą kitų didesnių miestų bei Šiaurės Airijos katalikišką dalį, pasisakė už pasitraukimą iš ES, tai gali privesti prie to,( jeigu škotai surengs pakartotinai referendumą), kad po kelių metų neliks ir Jungtinės Karalystės. Suprantama, kad tokiame politinės sumaišties laikotarpyje britams būtų ne iki Lietuvos, kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių reikalų, ne iki mūsų saugumo rūpesčių. Aišku, buvo rimtų priežasčių, kodėl D. Britanijos žmonės, žvelgdami į savo kasdienius rūpesčius priėmė tokį sprendimą, buvo perlenkimų ir iš kai kurių Europos Sąjungos politikų, institucijų vadovų pusės, bet panašu, kad balsavę šiame referendume žmonės nepagalvojo apie daug gilesnes pasekmes, nei tik pasakymas: ne Briuseliui ar savo šalies Vyriausybei, bendrai politiniam elitui. Šis sprendimas sukelia dar vieną labai didžiulį politinio nestabilumo židinį Europoje.
.
Svaras, kaip ir buvo galima tikėti krito ( iki 1985 m. lygio), kartu tempdamas su savimi ir eurą. Vadinasi, ekonominį smūgį patirs ne tik Didžioji Britanija, bet ir Europos Sąjungos valstybės, įskaitant Lietuvą. Tačiau ne mažiau liūdna yra kitkas: įvertinant, kaip balsavo įvairūs D. Britanijos regionai, kaip elgėsi įtakingiausios politinės partijos, tampa aišku ne tik tai, kad greičiausiai ES paliks viena pajėgiausių ekonomine prasme Europos šalių, bet, kad ir ši viena įtakingiausių NATO valstybių Europoje įstūmė pati save į ne vienerius metus truksiantį politinės sumaišties etapą, tam tikra prasme atsiduodama į populisto politiko N.Farago rankas, kuris vadovavo pasitraukimo iš ES kampanijai. Apžvalgininkai pripažįsta, kad tokia situacija gali priversti skelbti neeilinius parlamento rinkimus, kuriuos gali laimėti šis Brexit veidas. Visa tai vyksta, artėjant NATO viršūnių susitikimui, kur turėtų būti priimami svarbūs sprendimai ir Lietuvos ir kitų Baltijos šalių saugumui. Taigi, šiuo atveju klausimas gali būti ne tik apie D. Britanijos vietą ES ir ES ateitį, bet ir kokie politikai gali lemti NATO ateitį. Beje, turint omenyje, kad Škotija labai stipriai pasisakė už buvimą ES, kai likusi D. Britanijos dalis, išskyrus Londoną ir keletą kitų didesnių miestų bei Šiaurės Airijos katalikišką dalį, pasisakė už pasitraukimą iš ES, tai gali privesti prie to,( jeigu škotai surengs pakartotinai referendumą), kad po kelių metų neliks ir Jungtinės Karalystės. Suprantama, kad tokiame politinės sumaišties laikotarpyje britams būtų ne iki Lietuvos, kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių reikalų, ne iki mūsų saugumo rūpesčių. Aišku, buvo rimtų priežasčių, kodėl D. Britanijos žmonės, žvelgdami į savo kasdienius rūpesčius priėmė tokį sprendimą, buvo perlenkimų ir iš kai kurių Europos Sąjungos politikų, institucijų vadovų pusės, bet panašu, kad balsavę šiame referendume žmonės nepagalvojo apie daug gilesnes pasekmes, nei tik pasakymas: ne Briuseliui ar savo šalies Vyriausybei, bendrai politiniam elitui. Šis sprendimas sukelia dar vieną labai didžiulį politinio nestabilumo židinį Europoje.
Stasys Makūnas Lietuvoje tokio referendumo net nėra galimybės suorganizuoti. Demokratijos imitacija yra per silpna referendumo organizavimui.
Vaidas Gintautas Bet jei toks įvyktų,manau rezultatai butų panašus.nesu pries ES iš principo,bet negerumų nemažai.
Vaidas Gintautas o ar ira Lietuvoje dar tiek optimistų?Kita vertus be ES Lietuvai ir ne kas.Nežinau koki atsakymą pasirinkčiau.
Stasys Makūnas Kol
kas mes turime likti ES ir tikėtis, kad ji sumažins skleidžiamos
destrukcijos, nes kitaip čia britais nesibaigs. Žmonės po truputį
pradeda atsipeikėti.
Vaidas Gintautas Gerbiama Eglija,patikėkite ir jaunimo tarpe ira nusivylusiu tokia ES ir mūsų valdininkias.
Jovitas Mataitis Londonas ir didieji miestai perpildyti babaju ir nigeriu,gavusiu Britanijos pilietybe,jie dare itaka balsavimu didmiesciuose rezultatams
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą