Netikėtai sužinojau iš Tomas Bikelis, kad jis ir galimai kiti tapatina mano istorinius postus apie istorinius įvykius su dabartimi. Kad mano kaip mokslininko kova su melaginga propaganda ir istorijos pseudomokslu Lietuvoje gali būti suprantama kaip kažkokių teritorinių pretenzijų Lietuvai palaikymas.
Tikiuosi, šis postas atsakys į tokius nuogąstavimus.
Tikiuosi, šis postas atsakys į tokius nuogąstavimus.
Niekada neskleidžiau idėjų ir nemaniau, kad Lietuvos Respublika neturi teisių į kokią nors savo teritorijos dalį. Be abejo, ir Vilnius, ir Klaipėda priklauso Lietuvai ir jokio revanšizmo ar revizionizmo būti negali. Tam visiškai pakanka galiojančių Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir tarptautinės teisės. Kaip ir man nekelia abejonių Rusijos agresija prieš Ukrainą, t.y. nusikaltimas Taikai.
Tačiau kaip teisininkas ir istorikas aptarinėjau atitinkamus ISTORINIUS ĮVYKIUS - pradedant Mindaugo laikais. Turiu atitinkamą poziciją istoriniais klausimais, kuri, kaip matyti, grindžiama faktais ir argumentais.
Ar gali koks nors teisininkas teigti, kad iš nusikalstamo Molotovo-Ribbentropo pakto kilo kažkokios teisėtos pasekmės ir nuo senovės romėnų laikų besąlygiškai galiojantis teisės principas Ex iniuria ius non oritur Lietuvoje nebegalioja? Kad Vilniaus grąžinimą Lietuvai 1939 m. spalį reikia nagrinėti visiškai atskirai nuo Lietuvos prievartinio prijungimo prie TSRS 1940 m. birželį? Deja, Lietuvoje ne visi draugauja su istorija ir logika, ir ne visi turi sąžinės - todėl taip teigiančių pasitaiko.
Bet aš - ne iš jų.
Bet aš - ne iš jų.
Taip pat nuolat teigiu, kad Lietuvos valdžios politika dėl Vilniaus ir Klaipėdos buvo nenuosekli ir logiškai nesuderinama. Pretenzijos į Vilnių buvo grindžiamos istorinėmis teisėmis, reikalaujant nekreipti dėmesio į Vilniaus ir Vilniaus krašto gyventojų etninę sudėtį bei jų valią.
Tuo tarpu pretenzijos į Klaipėdą ir kraštą buvo radikaliai priešingos - kadangi per visą Lietuvos istoriją vokiečių 1252 m. įkurtas Memelis niekada nepriklausė Lietuvos valstybei. Lietuvoje turbūt daugumos garbinamas Vytautas Didysis 1422 m. Melno sutartimi visiškai ir galutinai atsisakė teisių į bet kokias kryžiuočių valdomas žemes ir miestus.
Ir kaip Lietuvos valdžiai pavyko užvaldyti Klaipėdą? Ogi nukopijavus suvaidintą "Želigovskio maaištą" ir suvaidinus "Klaipėdos sukilimą" su perrengtais Lietuvos kariais.
Tuo tarpu pretenzijos į Klaipėdą ir kraštą buvo radikaliai priešingos - kadangi per visą Lietuvos istoriją vokiečių 1252 m. įkurtas Memelis niekada nepriklausė Lietuvos valstybei. Lietuvoje turbūt daugumos garbinamas Vytautas Didysis 1422 m. Melno sutartimi visiškai ir galutinai atsisakė teisių į bet kokias kryžiuočių valdomas žemes ir miestus.
Ir kaip Lietuvos valdžiai pavyko užvaldyti Klaipėdą? Ogi nukopijavus suvaidintą "Želigovskio maaištą" ir suvaidinus "Klaipėdos sukilimą" su perrengtais Lietuvos kariais.
Taipogi netyliu, kad įsiūtis dėl L.Želigovskio veiksmų Lietuvoje grindžiamas svarbių aplinkybių nežinojimu - tiek apie L.Želigovskio ir jo vadovaujamos divizijos daugumos karių vietinę kilmę (iš Vilniaus krašto - ir ne aš tai sugalvojau ar pirmas nurodžiau), tiek keliais mėnesiais už "Želigovskio maištą" anksčiau Lietuvos valdžios įvykdytą Augustavo-Suvalkų karinę avantiūrą faktinėje sąjungoje su bolševikais, pasibaigusią katastrofiškai, tiek apie Suvalkų sutarties rengimo aplinkybes ir tikrąjį turinį - kur apie Vilniaus priklausymą Lietuvai nėra nei žodžio, priešingai, sutartis pabrėžia, kad teritorinių klausimų apskritai nesprendžia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą