Vladas JURGUTIS Pinigai

-->

VLADAS

JURGUTIS

PINIGAI

1938 m. pasirodo Vlado Jurgučio du kruopščiai parašyti darbai:“Finansų mokslo pagrindai“ ir“Pinigai“/

III skyrius

LIETUVOS PINIGAI IKI AMERIKOS ATRADIMO

3. PIRMOSIOS LIETUVOS MONETOS

Lietuvos kapos buvo pinigai, bet jos dar nebuvo monetos. Kuriuo laiku atsirado mūsų pirmosios monėtos, tai dar ir šiandien galutinai neišspręstas klausimas(?) Mūsų didžiosios praeities mylėtojai, istorikai ir archeologai, kaip/../T. Čackis (1765 – 1813), T. Narbutas (1784 -1894), S.Daukantas,(1793 -1864), SJ. Basanavičius, ieškojo mūsų monėtų dar labai žiloje senovėje,siekdami net Mindaugo laikus. Kiti ėjo dar toliau ir mėgino ieškoti mūsų pirmųjų monėtų legendinio galu-keltų vado Litavako laikais. Tasai Litavakas, tariamai su savo žmonėmis pabėgęs iš Galijos nuo Cezario legionų, atsikraustęs į Nemuno pakrantes ir čia sukūręs lietuvių valstybę. Pagrindo sieti mūsų pirmąsias monėtas su legendinio Litavako vardu greičiausiai bus davusios monetas su įrašu“Lit“.Tas (vardas ) įrašas, kaip jau buvo nurodyta, neturi nieko bendro su Litavaku ir reiškia Licius Itius, II a. Romos kalyklos viršininko vardą. Be monetų su įrašu „Lit“, mėginta ir kitas rastas mūsų žemėse monetas laikyti mūsų senovės pinigais. Deja, atrodo, kad gilesni tyrinėjimai įtikino numizmatus (1), jog tos visos pirmykštės monetos greičiausiai yra svetimų kraštų pinigai, patekę į mūsų prosenelių rankas.

XIX a. pradžioje Vilniaus universiteto profesorius J. Lelevelis (1786 -1861) (1/70p) atskleidžia platesniajai krašto visuomenei gražius, šviesios praeities lapus. Romantinė A.Mickevičiaus (1798- 1855) literatūros ratelio srovė sužadina tos mūsų galingos praeities meilę. Lietuvos praeities mylėtojai pradeda rinkti visus mūsų senovės palaikus. Susirūpinta tuomet ir mūsų monetomis. Pradėta visur tų monetų ieškoti ieškoti ir jas supirkinėti. Nesąžiningi Vilniaus auksakaliai, pajutę gerų pelnų šaltynius, ima gaminti mūsų tariamos senovės monetas ir brangia kaina pardavinėti jas mūsų praeities mylėtojams. Tie Vilniaus auksakalių falsifikatai yra jau suklaidinę ne vieną mūsų senovės tyrinėtoją.

Seniausios, jau neabejotinai mūsų monetos greičiausiai bus smulkus SIDABRINIAI PINIGĖLIAI, kurių vienoje pusėje iškaltas ieties smaigalys, antroje pusėje – Gedimino stulpai. Beveik visose tos rūšies monetose, kurias tik pasisekė rasti, kairejame ieties šone yra iškaltas mažas kryžiukas, kuris dažniausiai viena savo kryžine siekia ieties kraštą. Pasitaiko ir tokių monėtų, kurių kryžiukas yra ieties dešinėje. Be ieties ir kryžiuko, toje pat monetos pusėja stovi ir mažutė rAidė V, kurią kaikas laiko ir raide L. Pasitaiko tos rūšies monėtų ir visai be raidžių.(/)

13:49/ Archeologai ir numizmatikai dar ir šiandien nėra galutinai nustatę, kurio laiko gali būti tie pinigėliai, Pinigėlių kilmės laikui nustatyti turi didelės reikšmės:1) mūsų iškasenų radiniai,2) monėtų ženklai ir 3) monetų metodologiniai duomenys.

Vladas Jurgtis PINIGA

III skyrius LIETUVOS PINIGAI IKI AMERIKOS ATSADYMO

3,Pirmosios Lietuvos monėtos

„galu-keltų vado Litavako laikais. Tasai Litavakas, tariamai su savo žmonėmis pabėgęs iš Galijos nuo Cezario legionų, atsikraustęs į Nemuno pakrantes ir čia sukūręs lietuvių valstybę.

/../ ka liudija Pateikti suvestiniai G. Voznesenskajos duomenys/../ kad Romėniškuoju laikotarpiu aukščiausią lygi pasiekė baltai ir Černiachovo kultūros gyventojai. Jie naudojo tuospačius technologinius gelžies apdirbimo būdus. Baltų kalviai žinojo beveik visus geležies apdirbimo būdus, kuriuos taikė ankstesniojo laikotarpio KELTŲ genčių Vidurio Europoje ir (/) antikinio pasaulio meistrai...

Geležies gamyba ir kalvystė/../206-210 puslapis

Mikolas Michelbertas

SENASIS GELEŽIES AMŽIUS LIETUVOJE

Ledikla MOKSLAS 1986

Kurtai buvo Internete Informacija. Apie tai kad. Romėnai Išnaikino kalvius. Didžiojoj Britanijoj. Kad kap sakant neužsiimtu neteisėta Veikla. Taip sakant Nu „karočia“ Ginklu nekaltu. IDOMU KAI GALIJOJ Gal Salos jau naudotasi atidirbta taktika.