2019 m. gruodžio 16 d., pirmadienis

Mūsų sąjunginikė - SSRS ji gi TSRS

Winstonas Čerčilis
ANTRAS PASAULINIS KARAS
III TOMAS
DIDŽIOJI SĄJUNGA
1 skyrius
Kol nepatyrė žeminančio Hitlerio antpuolio, sovietų vadams, regis, nerupėjo niekas, išskyrus juos pačius. Iki tol sovietai šaltai ir dalykiškai stebėjo, kaip 1940 m. buvo sutriuškintas frontas Prancūzijoje, kaip 1941 m. bergždžiai mėginome sukurti frontą Balkanuose. Tuomet nacių Vokietijai sovietai teikė svarbią ekonominę pagalbą ir daugybę kitų nedidelių paslaugų. Dabar apgauti ir pasalūniškai užpulti sovietai patys atsidūrė po liepsnojančiu vokiečių kalaviju. Pirmas sovietų impulsas ir ilgalaikė politika buvo reikalauti visos įmanomos pagalbos iš Didžiosios Britanijos ir jos imperijos, nors per pastaruosius aštuonetą mėnesių jie apgaudinėjo save svajodami pasidalyti šia imperiją su Hitleriu, ir nematė, kad vokiečiai telkia pajėgas rytuose. Sovietai nedvejodami rėksmingai kreipėsi į rūpesčių prislėgtą ir vargstančią Britaniją, kad ši skubiai atsiųstų ginklų, kurių taip trūko mūsų pačių armijomis. Sovietai primygtinai ragino Jungtines Valstijas daugybė daugybę karo atsargų, kurių taip laukė Britanija, nukreipti jiems. Maža to:dar  1941 m. vasarą jie triukšmingai reikalavo, kad britai, nebodami rizikos ir išlaidų, išsilaipintų Europoje ir atidarytų antrąjį frontą. Britų komunistai, iki tol kaip galėję kenkę mūsų fabrikuose (jiems pavyko ne taip daug) bei smerkę "kapitalistų ir imperelistų karą", per naktį atsivertė ir ant sienų ar reklamos stendų ėmė keverzoti šūkį"Antrąjį frontą dabar!"
9-10 psl.
Vertėja Daina Valentinavičienė
Redaktorė Ieva  Puluikienė
Išleido leidykla "Briedis" 2017 metais.

2019 m. gruodžio 8 d., sekmadienis

Sovietų Nemezidė

Winstonas Čerčilis
ANRAS PASAULINIS KARAS
II TOMAS
VIENI
22 skyrius
 Nemezidė įkūnija " atpildo deivė, kuri atima visus nepelnytos sėkmės atneštus vaisius, pažaboja pasipūtimą ir perdėtą pasitikėjimą savimi,<...> rūsčiai baudžia už ypač sunkius nusikaltimus". Dabar turime atskleisti sovietų vyriausybės ir milžiniško komunistinio valdymo aparato šaltakraujiškų apskaičiavimų klaidingumą bei niekingumą bei niekingumą. Jie parodė visišką abejingumą Vakarų šalių likimui, nors tai reiškė"antrojo fronto", kurio jiems netrukus teko atkakliai reikalauti, žlugdymą. Atrodo, sovietų vyriausybė net neįtarė, kad Hitleris daugiau kaip prieš šešis mėnesius jau buvo nusprendęs juos sunaikinti. Jaigu jų žvalgybos tarnyba informavo apie informavo apie vokiečių stambių karinių išteklių perkėlimą Rytų link, kuris kiekvieną dieną intensyvėjo, jie pražiopsojo galimybę žengti daugybę būtinų atsakomųjų žingsnių. Pavyzdžiui, leido vokiečiams užgrobti visus Balkanus. Nekentė Vakarų demokratijų ir niekino jas, nors jiems ir jų saugumui gyvybiškai svarbias keturios valstybės _ Turkija, Rumunija, Bulgarija ir Jugoslaviją- sovietų vyriausybė, Britanijos aktyviai remiama, galėjo sausio mėnesį sujungti į vieną Balkanų frontą, nukreiptą prieš Hitlerį. Jie leido kilti sumaiščiai,ir visos šios valstybės, išskyrus Turkiją, buvo sudorotos viena po kitos. Karas iš tiesų yra ištisa šiurkščių klaidų virtinė, tačiau vargu ar istorijai žinoma kita tokia klaida, tolygi tai, kokią padarė Stalinas ir kiti komunistų vadai, vangiai delsdami ir atsisakydami visų galimybių Balkanuose ar nepajėgdami suvokti baisaus užpuolimo grėsmės, pakibusios virš Rusijos. Iki tol mes laikėme apdairiais savanaudžiais. Šiuo laikotarpiu paaiškėjo ir jų naivumas. Dar buvo laiko mesti ant karo svarstyklių motušės Rusijos galią, dydį, drąsą ir ištvermę. Tačiau, vertinant strategijos, politikos, įžvalgumo ir kompetentingumo požiūri, Stalinas ir jo komisarai tada pasirodė esą labiausiai apmulkinti Antrojo pasaulinio karo neišmanėliai.
379-380 puslapiai
Išleido leidykla"Briedis" 2017 metais
Vertėjai Vitalijus Šarkovas ir Antanas Šernius