Čerčilis su Stalinu apie Kolektyvizacija 1942 m. Lankantis Maskvoj.
"Sakykite, ar jums asmeniškai šio karo negandas pakelti buvo taip pat sunku kaip ir kolektyvizacijos politiką?" - paklausiau. Ši tema maršalą (Staliną) iškart sujaudino.
"Oi ne. Kolektyvizacijos politika buvo beprotiškai sunki", - atsakė jis.
"Taip ir maniau, nes reikalą turėjote ne su keliomis dešimtimis tūkstančių aristokratų ir stambių žemvaldžių, o su milijonais mažų žmogelių" -pasakiau.
"Su dešimčia milijonų". - pasakė jis iškeldamas į viršų rankas. -"Tai siaubinga ir truko ketverius metus. Rusijai tai buvo absoliučiai būtina:jai norime išvengti nuolat pasikartojančio bado,žemę reikia arti traktoriais, turime mechanizuoti žemės ūkį.Kai valstiečiams davėme traktorius, jie per kelis mėnesius juos sugadino. Tik dirbtuves turintys kolūkiai gali susitvarkyti su traktoriais. Stengėmės kaip galėjome visa tai paaiškinti valstiečiams, bet buvo beprasmiška su jais ginčytis. Po to,kai valstiečiui viską išaiškini, jis sako, man reikia eiti namo pasitarti su žmona, ir dar su kerdžiumi(?)" Šiame kontekste paskutinis posakis man buvo naujiena.
" O pasitaręs su jais,valstietis visada atsako,kad kolūkio nenori ir geriau apseis be traktoriaus."
"Tokius jus vadinat"buožėmis"?"
"Taip", - tarė jis, bet šio žodžio nepakartojo. Patylėjęs pridūrė:"Tai buvo labai blogai ir labai sunku, bet būtina."
"O kas atsitiko?" - paklausiau.
"Na, daugelis jų sutiko eiti išvien su mumis. Kai kuriems davėme nuosavos žemės, kad ja dirbtų Tomsko arba Irkutsko srityse ar dar toliau į šiaurę.Bet didžioji dalis...jų labai nekentė jų samdiniai ir juos išžudė."Vėl buvo ilgoka pauzė. "Mes ne tik ženkliai padidinome maisto atsargas,bet ir nepalyginami pagerinome grūdų kokybę. Ankščiau augindavo visokius javus. Dabar niekam neleidžiama sėti jokių kitų, išskyrus standartinius sovietinius javus nuo vieno šalies krašto iki kito. Jai kas neklauso, yra žiauriai baudžiami - taip dar labiau didėja maisto atsargų prieaugis."
Šiuos prisiminimus užrašiau taip,kaip jie iškyla atmintyje, ir prisimenu stiprų tos akimirkos įspūdį:milijonai vyrų ir moterų sunaikinti ar visam laikui nuvaryti nuo savo žemės.Be abejonės, užaugs karta,kuri šių vargų nebežinos,bet ji tikrai turės daugiau maisto ir laimins Stalino vardą.Nepakartojau Burke'o aforizmo:"Jei negaliu įvykdyti reformos nesukeldamas neteisingumo,tai apseisiu be reformos"Kai aplinkui siautė pasaulinis karas, garsiai moralizuoti atrodė tuščias reikalas.
Winston S.Churrhill
ANTRAS PASAULINIS KARAS
III TOMAS
DIDŽIOJI SĄJUNGA
BRIEDIS
VILNIUS
2017
