
-->
VLADAS
JURGUTIS
PINIGAI
1938 m. pasirodo Vlado Jurgučio du
kruopščiai parašyti darbai:“Finansų mokslo pagrindai“
ir“Pinigai“/
III skyrius
LIETUVOS PINIGAI IKI AMERIKOS ATRADIMO
3. PIRMOSIOS LIETUVOS MONETOS
Lietuvos kapos buvo pinigai, bet jos
dar nebuvo monetos. Kuriuo laiku atsirado mūsų pirmosios monėtos,
tai dar ir šiandien galutinai neišspręstas klausimas(?) Mūsų
didžiosios praeities mylėtojai, istorikai ir archeologai,
kaip/../T. Čackis (1765 – 1813), T. Narbutas (1784 -1894),
S.Daukantas,(1793 -1864), SJ. Basanavičius, ieškojo mūsų monėtų
dar labai žiloje senovėje,siekdami net Mindaugo laikus. Kiti ėjo
dar toliau ir mėgino ieškoti mūsų pirmųjų monėtų legendinio
galu-keltų vado Litavako laikais. Tasai Litavakas, tariamai su savo
žmonėmis pabėgęs iš Galijos nuo Cezario legionų, atsikraustęs
į Nemuno pakrantes ir čia sukūręs lietuvių valstybę. Pagrindo
sieti mūsų pirmąsias monėtas su legendinio Litavako vardu
greičiausiai bus davusios monetas su įrašu“Lit“.Tas (vardas )
įrašas, kaip jau buvo nurodyta, neturi nieko bendro su Litavaku ir
reiškia Licius Itius, II a. Romos kalyklos viršininko vardą. Be
monetų su įrašu „Lit“, mėginta ir kitas rastas mūsų žemėse
monetas laikyti mūsų senovės pinigais. Deja, atrodo, kad gilesni
tyrinėjimai įtikino numizmatus (1), jog tos visos pirmykštės
monetos greičiausiai yra svetimų kraštų pinigai, patekę į mūsų
prosenelių rankas.
XIX a. pradžioje Vilniaus
universiteto profesorius J. Lelevelis (1786 -1861) (1/70p)
atskleidžia platesniajai krašto visuomenei gražius, šviesios
praeities lapus. Romantinė A.Mickevičiaus (1798- 1855) literatūros
ratelio srovė sužadina tos mūsų galingos praeities meilę.
Lietuvos praeities mylėtojai pradeda rinkti visus mūsų senovės
palaikus. Susirūpinta tuomet ir mūsų monetomis. Pradėta visur tų
monetų ieškoti ieškoti ir jas supirkinėti. Nesąžiningi Vilniaus
auksakaliai, pajutę gerų pelnų šaltynius, ima gaminti mūsų
tariamos senovės monetas ir brangia kaina pardavinėti jas
mūsų praeities mylėtojams. Tie Vilniaus auksakalių
falsifikatai yra jau suklaidinę ne vieną mūsų senovės
tyrinėtoją.
Seniausios, jau neabejotinai mūsų
monetos greičiausiai bus smulkus SIDABRINIAI PINIGĖLIAI, kurių
vienoje pusėje iškaltas ieties smaigalys, antroje pusėje –
Gedimino stulpai. Beveik visose tos rūšies monetose, kurias tik
pasisekė rasti, kairejame ieties šone yra iškaltas mažas
kryžiukas, kuris dažniausiai viena savo kryžine siekia ieties
kraštą. Pasitaiko ir tokių monėtų, kurių kryžiukas yra ieties
dešinėje. Be ieties ir kryžiuko, toje pat monetos pusėja stovi ir
mažutė rAidė V, kurią kaikas laiko ir raide L. Pasitaiko tos
rūšies monėtų ir visai be raidžių.(/)
13:49/ Archeologai ir numizmatikai dar
ir šiandien nėra galutinai nustatę, kurio laiko gali būti tie
pinigėliai, Pinigėlių kilmės laikui nustatyti turi didelės
reikšmės:1) mūsų iškasenų radiniai,2) monėtų ženklai ir 3)
monetų metodologiniai duomenys.
Vladas Jurgtis PINIGA
III skyrius LIETUVOS PINIGAI IKI
AMERIKOS ATSADYMO
3,Pirmosios Lietuvos monėtos
„galu-keltų vado Litavako laikais.
Tasai Litavakas, tariamai su savo žmonėmis pabėgęs iš Galijos
nuo Cezario legionų, atsikraustęs į Nemuno pakrantes ir čia
sukūręs lietuvių valstybę.
/../ ka liudija Pateikti suvestiniai G.
Voznesenskajos duomenys/../ kad Romėniškuoju laikotarpiu
aukščiausią lygi pasiekė baltai ir Černiachovo kultūros
gyventojai. Jie naudojo tuospačius technologinius gelžies apdirbimo
būdus. Baltų kalviai žinojo beveik visus geležies apdirbimo
būdus, kuriuos taikė ankstesniojo laikotarpio KELTŲ genčių
Vidurio Europoje ir (/) antikinio pasaulio meistrai...
Geležies gamyba ir kalvystė/../206-210
puslapis
Mikolas Michelbertas
SENASIS GELEŽIES AMŽIUS LIETUVOJE
Ledikla MOKSLAS 1986
Kurtai buvo Internete Informacija. Apie
tai kad. Romėnai Išnaikino kalvius. Didžiojoj Britanijoj. Kad kap
sakant neužsiimtu neteisėta Veikla. Taip sakant Nu „karočia“
Ginklu nekaltu. IDOMU KAI GALIJOJ Gal Salos jau naudotasi atidirbta
taktika.