2013 m. lapkričio 15 d., penktadienis

J. Jurgelis. Ar D. Grybauskaitė mokėsi KGB kursuose Leningrade?

Rūta Janutienė ir Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pasidalino nuoroda.

  • Kokia nesąmonė. Jurgelis siūlo senatį KGB dokumentams. Jurgi, KGB dokumentai yra išslaptinami tik tuomet, kai jų personažams sueina didelė senatis ir tik tada tautos sužino, kas buvo kas. Jurgelis pasiūlė atšaukti istoriją. Po to pasiūlys perrašyti pagal poreikius visokių apsi...jusių asabų.
    Patinka · · Prieš 20 val. ·
  • Jurgis Jurgelis prezidentės ir KGB tema: Provokacijoje sakoma, kad Rusijos specialiosios tarnybos dabar ima rūšiuoti, tvarkyti medžiagą apie kaimyninių respublikų vadovaujančius asmenis. Tai irgi blefas. Tas, kas nors kiek žino apie Rusijos specialiųjų tarnybų darbo lygį, supranta, kad ten visa medžiaga yra sutvarkyta, surūšiuota, suklasifikuota. Jos nereikia ruošti.
    Patinka · · Vakar 08:46 ·

    • 5 žmonės(-ių) tai mėgsta.
    • Gediminas Kontrimas Senokai Jurgelis Lietuvos laisvės kovotojus bedergė. Ispisalsa?
    • Raimondas Gitenis „Jurgis Jurgelis prezidentės ir KGB tema: Provokacijoje sakoma, kad Rusijos specialiosios tarnybos dabar ima rūšiuoti, tvarkyti medžiagą apie kaimyninių respublikų vadovaujančius asmenis. Tai irgi blefas. Tas, kas nors kiek žino apie Rusijos specialiųjų tarnybų darbo lygį, supranta, kad ten visa medžiaga yra sutvarkyta, surūšiuota, suklasifikuota. Jos nereikia ruošti.“
      STRAIBATO EILINIS: Pilna sutinkas...Tai mūsų Valstietiško mentaliteto tauteliai gera pamoka? Taip sąkant.Cделал дело - гулей смело!
      O dėl dergimo?..Gediminas Kontrimas Senokai Jurgelis Lietuvos laisvės kovotojus bedergė.“..
      STRAIBATO EILINIS: kaip Strasbūre Sąko. Ką Lietuvos Valstybė padarius kad.“дела давно минувших дней“ Nekeltu Lietuvos Valstybės Piliečiams pagal kilmę. Vykdžiusiems savo pilietine. Pareiga. Prieš Lietuvos valstybę. Ir kovojusiems už jos atkūrimą?..Ir kaip dėl Moralinės ir Materialinės žalos. Dėl to?..

2013 m. spalio 28 d., pirmadienis

Pokalbiai su Aušra MALDEIKIENE ir Rūta JANUTIENE

Vincas Krėvė
Galvažudys
Apsakymas
Skaitmeninta iš knygos:
Vincas Krėvė. Rinktiniai raštai. III tomas. Vilnius: Vaga, 1982.
ISBN 978-5-430-05916-3
Kūrinys suskaitmenintas vykdant ES struktūrinių fondų
remiamą projektą „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro
(5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“, 2012
http://mkp.emokykla.lt/ebiblioteka/

 – Jau kad sakau, tai sakau. Aš žinau gerai. Patsai Juknys mano žmonai sakė... Jau aš jam galvą vis
tiek nusuksiu, tegul tik pateks jis mano naguosna.
– Dievaž, dėde, nebaidyk tu mums piemens! –
neiškentė neįsikišusi kalbon Monika. Kai jisai
pabėgs, tu gi mūsų gyvulių neganysi. Ką gi mes
tada darysime?
– Tiesa, tu nugąsdinsi jį, o mes liksime be pie-
mens. Kad užmušė, teisman skųsk.
– Tegu jį šunys skundžia, ne aš. Ką tu gausi iš
tokio elgetos? Ir žmonės gi dabar, ir samdininkai!
Mesk žmogus viską ir eik nuo samdininkų, kur tave
akys veda.
Ir ėmė čia vienas antrai skųstis, kaip dabar sunku
ūkininkui, jei savo darbininko neturi. Samdininko
dabar nei nekliudyk. Tik bėdos sau gausi, ne darbi-
ninką. Išdyko visi jie, be tvarkos. Tau jisai nuostolį
daro arba ir dirba kaip šlapias dega, o tu su žodžiu
bijok jam prasitarti, o ne – metė tave pačioj darby-
metėj ir nuėjo... Ir viską tai padarė toji prakeikta
Amerika, kad jau ji ten žemėn prasmegtų!..
Ilgai dar jie skundėsi ir pasakojo savo vargus,
keikė Ameriką ir peikė darbininkus.
16p.




birž. 19 (prieš 3 dienas)


JUOZAS-TUMAS VAIŽGANTAS
Rimai ir Nerimai
BENDRA NELAIMĖ
Rimas su Nerimu praeita rudenį po antrą sūnų išleido kareiviauti. Matės, būsią sunku gyventi; teksią vėl plūgų imtis patiems seniems šeimininkam. Bet, ačiū dievui, mėsiede sugrįžo atkareiviavę vyresnieji sūnūs. Taip turėdamu po du stipriu artoju, nelabai juto, stigdamu trečiojo.
  Bet pačiame darbimetije, prie suglamžytos ir sudriskusios kepurės greituoju prisisegęs policistoženklelį, įpuolė dešimtinikas į Rimą ir Nerimą ir, trumpai tares:
-“Bilizacija”!Per rytoj dieną išruoškite savo “zapasnuosius” biliotinikus – nebegriš… - išbėgo tolau.
  Nusigando visas sodžius. Reati kuriame kieme nebuvo atitarnavusio kareivio. Kiekos darbininkų pritruks!..Visirudens ir ateinančio mėsiedo planai sugriuvo: kiek ketinta vesti, kiek tekėti, kiek ūkių į jaunuomenės rankas atiduoti. Verkia meilužės ar dar tik tebialaukenčios savo karalaičių.
Dar labiau pravirko senesniųjų žmonos, suskubusios būreliu vaikų apsikrauti. Dažniausiai jos vienos belieka šeimininkės ir šeimininkai.
  Antra tiek liko amatininkų žmonų, kurioms  suaikais tik sveikos vyro rankos tepelnė duonos.  Jos nė ašarų nerado savo nelaimėms apverkti.
 Iš pradžių tačiau visi ūkio rūpesčiai pasitraukė šalin. Prieš akis testovėjo vienas: karas. Mūšis, šaudysis iš šautuvų, patrankų, kulkosvaidžių: mėtysis bombomis, badysis durtuvais, - na, kaipgi čia gyvambeišliks!!!  Ir tavo, meilužė, ir tavo, žmonele patiekėle, ir tavo, motutė sengalvėle…
  Niekas neatmena, kuomet bebūttų buvęs toks neramus vakaras, kaip liepos mėn. 18 d. 1914 m.  Nesinorėjo eiti gulti: bet ir likus nebuvo apie ką kalbėti.  Visų galvose ir širdysę tesant vienai sąvokai – karas – ir, nieko apie jį neišmanat nei nežinant, tegalėjai čiaupsėti, aimanuoti ar berti vienais beprasmiais žodžiais.
-          Taigi, matai, vo,  ir pasidarė... Tai kad pasidarė, tai pasidarė... Tai kad pasidarė, tai pasidarė...Ak, tu jejem... Ė kas gi čia bebus...- Ir taip be galo!


-          Au..Pagaliau nenoromis išsiskirstyta po seklyčias ir klėtis. Atsigulta, betnemigta.
-           Nemigo nei Rimienė, ne Nerimienė. Ir viena, ir antra išėjo iš savo klėčių neva apsidairytų, Ar dar aukštai Sietynas, Grįžulo Ratai ir Šienjūviai. Bet iš tikrujų, kad nenugallėjo: kad jautė reikalą ar melstis, ar verkti, ar ką daryti, kad pernelig jau suspaudė širdį. Visos mylimosios žvaigždelės tebemirksėjo, kaip ir pirma. Ir taip daug jų buvo, kad nors raškykis. Gražus buvo vasaros dangus Lietuvoje; taip gražus, kaip teesti viduržiemio naktį. Bet nebvo kam juo džiaugtis. Ne  į dangų, tik į kaimyną žvilktelėjo abidvi draugės. Pamatė viena antrą, kažin kas sukrutėjo kaklo duobelėje, ir taip trošku pasidarė, lyg kas būtu  visasauja pagavęs už gerklės; nors krisk žemėn.
-          Nekrito žemėn, tik viena antrai į glėbį. Apsikabino už pečių, susispaudė krūtinėm, palingavo į abi pusi ir prapliupo didelio skausmo verksmu.

Ледокол_1of3_part_4 (grojaraštyje)

Когда Сталин стал в позу Наполеона?..Якобы Троцки как говорят Русские. Пиздел..Шо когда...Якобы Троцкий Сталину бросил. Могильщик Революции. Тот побледнел..

2013 m. spalio 11 d., penktadienis

Bleed the U S Congress


Patinka · · Spalio 10 d., 00:58 ·
Būdama įsitikinusi, kad mano fcb draugai yra atsparūs sovietinio tipo propagandai, dedu specialiai "Zapad 2013" pratybų informacinei daliai sukurtą filmuką. Primityvus, bet, matyt, toks ir tikslas buvo.
Patinka · · Spalio 9 d., 13:03 naudojant „iOS ·

Pradėsime taikyti emigrantų mokestį? | Remigijus Šimašius

Skirmantas Tumelis

Bendrinama viešai  -  Vakar 14:17
 
Tai jeigu apie emigraciją negalima kalbėti, tai reiškia apie ją kalbėti yra draudžiama.

Kodėl draudžiama kalbėti apie emigraciją? Užsidėję maišą ant galvos tapsime nematomais? Ane?

Čia gal kaip Rusijoje - už neteisingą, ne pagal valdžios liniją, pasakojimą apie istoriją baudžia.

Tai čia mes gerąją praktiką kopijuojame? Ane?
Slėpti komentarus
Skirmantas Tumelis
Vakar 14:22
+
1
2
1
 
- Bliamba... Turime bėda su emigracija...
- Ane? Hm... Pala... Turiu idėją!
- Kokią?
- Jei apie tai nekalbėsime, tai visiems atrodys, kad problemos nėra!
- Tiksliai! Bet... O jei kalbės kiti?
- Uždrausim.
Robertas Butkevičius
Vakar 15:01
 
aš neturiu problemų su emigracija... ir nepažįstu, tų draugų, kurie turi problemų su emigracija.
 
Aš irgi turiu problemų su emigracija - neišsirenku kur :)
Skirmantas Tumelis
Vakar 15:35
 
Aš jus perspėju, jog tai yra "public" įrašas :)
Saulius Ivinskis
Vakar 16:47
 
+Skirmantas Tumelis "public" įrašas" - tamsta provokatorius!
 
Idomu kiek pencijos gaunas šis kareivėlis vykdes pilietinę pareiga.Ir nutraukes nusikalstamus ryšius Su nusikalstamu komunistiniu rėžimu. Ir į ji šaude ГДР-VDR Pasieniečiai